Witold Gombrowicz

Gombrovičius gimė 1904 m. rugpjūčio 4 d. Malošico kaime, netoli Opatovo miesto (Lenkija). Jis buvo jauniausias vaikas kilmingo lenkų žemvaldžio šeimoje. Jau 1911 metais jis išvyko į Varšuvą, kur nuo 1916 iki 1923 metų mokėsi Šv. Stanislovo Kostkos licėjuje, o nuo 1923 iki 1926 metų studijavo teisę Varšuvos universitete.

1928 m. rašytojas išvyksta į Prancūziją, po metų grįžta ir įsidarbina Varšuvos teisme. Dirba sekretoriumi. Laisvu laiku pradeda rašyti. Tėvo remiamas, 1933 m. išleidžia savo pirmąją knygą – apsakymų rinkinį „Nebrandos metų prisiminimai“.

Pasaulyje išgarsėja, kai pasirodo jo drama „Ivona, Burgundijos princesė“ (1938) ir romanas „Ferdydurkė“ (1938).

Lenkijoje pjesė „Ivona, Burgundijos princesė“ pirmą kartą pastatyta tik 1950 m. Nuo to laiko pjesė buvo išversta į 16 kalbų ir režisuota net Ingmaro Bergmano Stogholmo dramos teatre.

1939 m. rugpjūčio mėn. Gomrovičius išplaukia į Pietų Ameriką, į Argentiną. Sužinojęs apie Antrąjį pasaulinį karą, rašytojas pasilieka Buenos – Airėse. Argentinoje jis dirba žurnalistu.

1963 m. V. Gombrovičius Fordo fondo bei Berlyno senato kvietimu atvyksta į Berlyną. Po pasisakymo „Laisvosios Europos“ radijui rašytojas praranda teisę sugrįžti į Lenkiją, taigi 1964 m. jis persikrausto į Prancūziją ir apsistoja netoli Nicos, Vanso miestelyje.

1967 m. V.Gombrovičius tapo Prix Internacional de Litterature premijos lauretu . Šia premija buvo įvertinti romanai „Ferdydurkė“, „Trans-Atlantika“ ir "Pornografija“.

1969 m. liepos 24 d. mirė Vanse nuo kvėpavimo takų nepakankamumo.