Seras Winston S. Churchill (1874 m. lapkričio 30 d. Blenheim, Anglija - 1965 m. sausio 24 d.
Londonas, Anglija) – politikas, britų karininkas, rašytojas,
geriausiai žinomas dėl savo vaidmens Antrojo pasaulinio karo metais, kai
ėjo Jungtinės Karalystės premjero pareigas.
Winston S.
Churchill gimė aristokratų šeimoje ir priklausė
aukščiausiam visuomenės sluoksniui. Jo senelis, Marlboro
kunigaikštis Johnas Spencer-Churchillis buvo konservatorius,
šią politinę jėgą palaikė ir Winstono tėvas Randolphas. Jo
amerikiečių kilmės mama buvo kilusi iš finansininkų
šeimos. Vos susitikę, Jennie ir Randolphas susituokė. Sakoma,
kad šeima mėgo prabangų gyvenimo būdą ne visada gyveno pagal
galimybes.
Pirmuosius mokslus Winston S. Churchill pradėjo
namie, šeimai gyvenant Airijoje. Septynerių ėmė lankyti
Šv. Jurgio mokyklą, tačiau jo pasiekimai nedžiugino –
mokėsi prastai, dažnai pažeisdavo mokyklos taisykles. Vos
išlaikęs stojamuosius egzaminus įstojo į elitinę Harrow
mokyklą, kur susidomėjo istorija. Tiesa, Winstonas ir toliau buvo
išsiblaškęs ir nerūpestingas – jį labiau domino
poezija, kurią kūrė mokyklos laikraščiui. Tėvas pageidavo,
kad sūnus taptų karininku, tad paskutinius metus mokykloje Winstonas
mokėsi ir karybos.
Kaip karininkas, Winston S. Churchill
dalyvavo pilietiniame kare Kuboje, vėliau buvo išsiųstas tarnauti
į Indiją. Čia, supratęs savo išsilavinimo spragas, vaikinas
kibo į Platono, Adamo Smitho, Charles’o Darwino ir kitų darbus.
Didžiausią įspūdį jam padarė fundamentalioji Edwardo Gibbono
„Romos imperijos nuosmukio ir žlugimo istorija“. Vėliau jis
dalyvavo Antrajame Burų kare Pietų Afrikoje, kovėsi Pirmojo pasaulinio
karo mūšiuose.
Pirmą kartą parlamento nariu Winston S.
Churchill tapo vos 25 metų amžiaus. Kaip ir tėvas bei senelis, jis
buvo konservatorius, tačiau partiją paliko. Buvo nusiteikęs
prieš socialistus, tad jam nerimą kėlė Leiboristų
iškilimas. Imperialistinės ir laisvą rinką palaikančios jo
pažiūros ėmė nebeatitikti to meto visuomenės vertybių.
1940 m. Churchill pirmą kartą tapo Jungtinės Karalystės premjeru.
Kaip mena amžininkai, žmonėms patiko jo energija ir užsidegimas,
tačiau nė vienas britas nebūtų sutikęs, kad jis vadovautų
šaliai taikos metu. Dar iki tapdamas premjeru, jis įžvelgė
augančios Vokietijos keliamą pavojų ir kritikavo savo pirmtako Nevilio
Chamberlaino kabineto neryžtingumą. Karo metu jis kartu su Sovietų
Sąjungos ir JAV lyderiais dalyvavo konferencijose, nulėmusiose konflikto
eigą. Po karo jis ir toliau aktyviai dalyvavo politikoje, tačiau tapo
aršiu sovietų kritiku – tą jis išsakė ir garsiojoje
1946 m. kalboje Fultone, JAV, kai perspėjo apie Vidurio ir Rytų Europą
uždengusią „Geležinę uždangą“.
1953 m.
Winston S. Churchill buvo apdovanotas Nobelio literatūros premija
– jis yra parašęs romaną, dvi biografijas ir tris memuarų
tomus. Po jo mirties buvo išleista knyga apie Antrąjį pasaulinį
karą, taip pat "Anglų tautos istorija". Didelio populiarumo susilaukė
ir Churchillio kalbos.