Viljamas Folkneris (angl. William Cuthbert Faulkner, 1897 m. rugsėjo 25 d., New Albany, Mississippi – 1962 m.
liepos 6 d., Oksfordas, Mississippi) – JAV rašytojas, prozaikas, Nobelio ir Pulicerio literatūros premijų laureatas.
William Faulkner kilęs iš turtingos plantatorių šeimos.
Užaugo Misisipės valstijoje Oksforde, namuose pilnuose artimų ir
tolimų giminaičių, kurie pasakodavo šeimos legendas apie
šlovingus protėvius, iš kurių labiausiai išsiskyrė
prosenelis William Carl Faulkner. Jis buvo teisininkas, Pilietinio karo
konfederatų armijos pulkininkas, tuomet populiaraus meilės romano
„Baltoji Memfio rožė“ autorius,
buvo turtingas ir garbingas žmogus. Faulkner'io šeima, garsi ir
turtinga, valdanti geležinkelį, iki XX a. pradžioje beveik viską
prarado. Faulkner'io tėvas turėjo eiti dirbti: jis laikė arklides,
parduotuvę, vėliau tapo Misisipės universiteto iždininku.
1915 m. būsimasis rašytojas baigė mokyklą. 1918 m.
Estelė Oldham, kurią Faulkner'is buvo įsimylėjęs nuo vaikystės,
ištekėjo už kito. William'as nusprendė eiti savanoriu į
frontą, bet dėl mažo ūgio jo nepriėmė., todėl tais pačiais 1918 m.
jis užsirašė savanoriu į Kanados karališkąją karinę
aviaciją ir keletą mėnesių tarnavo Toronte. 1919 m. jį, kaip
jauną veteraną, priėmė į Misisipės universitetą, kur jis studijavo
prancūzų kalbą ir literatūrą, bet po pusantrų metų studijas metė.
Vertėsi įvairiais darbais: dirbo knygyne pardavėju, dažytoju,
laiškanešiu. 1924 m. išleido eilėraščių
knygelę „The Marble Faun“.
1925 m. Naujajame Orleane Faulkner'is susitiko su rašytoju
Sherwoodu Andersonu. Šis rekomendavo Faulkner'iui daugiau dėmesio
skirti prozai, ne poezijai, ir davė patarimą rašyti tai, ką
Faulkner'is žino geriausiai - apie „pašto
ženklo dydžio žemės sklypą“ Amerikos pietuose.
Taip atsirado realiai neegzistuojanti, Faulkner'io sukurta vieta, kurioje
vyksta daugumos jo romanų veiksmas - Joknapatofa.
1926 m.
pasirodo pirmasis Faulkner'io romanas „Soldiers
Pay“. Ši knyga - duoklė
„prarastąjai kartai“ - žmonėms,
kurie po Pirmojo pasaulinio karo nesugebėjo pritapti visuomenėje.
Tačiau pagrindinė visų paskesnių Faulkner'io romanų tema - pietinių Amerikos valstijų gyvenimas. Tai romanai „Sartoriai“, „Triukšmas ir įniršis“, „Kai aš gulėjau mirties patale“. Iš pradžių šie romanai domino tik literatūros kritikus.
Tikra sėkmė rašytoją aplankė 1929 m., kai pasirodė romanas „Triukšmas ir įniršis“. Faulkner'is buvo pakviestas į Holivudą ir jam pasiūlytos scenaristo konsultanto pareigos.
Tais pačiais 1929 m. jis susituokė su Estelle Oldham (po to, kai ji išsiskyrė su pirmuoju vyru). Faulkner'is turėjo dvi dukteris: Alabamą, kuri mirė 1931 m., ir Džil.
Kalifornijoje jis gyveno neilgai, grįžo į tėvynę, tačiau,
norėdamas išlaikyti šeimą, 15 metų rašė Holivudui
scenarijus.
Iš viso Faulkner'is parašė
virš dvidešimt romanų, iš kurių į lietuvių kalbą
išversti: „Rugpjūčio
šviesa“, „Palaikų
išniekintojas“, „Kai
aš gulėjau mirties patale“,
„Sartoriai“,
„Absalomai, Absalomai!“,
„Šventovė“,
„Triukšmas ir
įniršis“, „Jeruzale,
jeigu tave užmirščiau“.
Apie
save Faulkner'is sakydavo: „Aš - esu
fermeris“. Ir mirė rašytojas ūkininko mirtimi
- nukrito nuo arklio. Epitafiją ant antkapio - „Jis
rašė romanus ir mirė" - Faulkner'is, dar būdamas gyvas,
sugalvojo pats.
William Faulkner mirė 1962 m. liepos 6 d. Oksforde, Misisipės
valstijoje.
1949 m. rašytojas tapo Nobelio premijos
laureatu, o 1955 m. ir 1963 m. Pulicerio premijos laureatu.
Jei William Faulkner'is nebūtų tapęs rašytoju, jis, tikriausiai, galėjo tapti knygų iliustratoriumi. Jaunystėje jis mėgo piešti ir jam neblogai sekėsi. Jo piešinių kolekciją galima rasti Misisipės universiteto išleistoje knygoje „William Faulkner: Early Prose and Poetry“.