Vytautas V. Landsbergis

Studijuodamas šoko ir dainavo Vilniaus universiteto folkloro kolektyve „Ratilio“.

1983–1985 m. V. V. Landsbergis dirbo Vilniaus A. Vienuolio vidurinėje mokykloje lietuvių kalbos ir literatūros mokytoju.

1988–1991 m. studijavo Tbilisyje Šota Rustavelio teatro institute kino režisūrą, bet turėjo nutraukti studijas dėl Gruzijoje kilusio pilietinio karo. 1991 m. gilino kino žinias pas Joną Meką Anthology Film Archives Niujorke (JAV) ir Lenkijoje – pas Krzysztofą Kiesliowskį ir Krzysztofą Zanussį. 1993 m. jis įkūrė kino ir video studiją „A Propos“, kurioje kuria vaidybinius ir dokumentinius filmus. 1996 m.  stažavosi jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose Anglijoje.

2007 m. V. V. Landsbergis su žmona R. Landsbergiene įkūrė knygų vaikams ir jaunimui leidyklą „Dominicus Lituanus“. Nuo 2005 m. V. V. Landsbergis yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Rašo straipsnius ir esė į įvairius interneto portalus. V. V. Landsbergis kuria dainas ir jas pats jas atlieka, pritardamas gitara. Rengia koncertus, kuriuose dainuoja koncertuose su žmona Ramune.

Apdovanojimai:

„Kodak Vision“ apdovanojimas už filmą „Vilius Orvydas“.
J. Aisčio literatūrinė premija už eilėraščių knygą „Debesys panašūs į žmones“.
Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžius už asmeninį indėlį, įamžinant pasipriešinimo dalyvių ir kovotojų už Lietuvos laisvę atminimą.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalis „Tarnaukite Lietuvai“ už visuomeniškai aktualią publicistiką.

Buvo dusyk vedęs. Pirmoji žmona - filologė Giedrė Bukelytė (išsiskyrė). Sūnus Gabrielius. Antroji žmona - Ramunė Bartininkaitė-Landsbergienė. Vaikai: Jonas, Elena, Julija ir Severija.