Vladimir Bešanov (Владимир Васильевич Беша́нов, g. 1962 m., Breste, Baltarusijoje) – atsargos karininkas, baltarusių istorikas, besidomintis Antrojo pasaulinio karo istorija.
Vladimir Bešanov gimė jūrininko šeimoje.
Aukso medaliu baigė 17-ąją gimtojo Bresto vidurinę mokyklą. Vėliau
mokėsi aukštesniojoje Kaliningrado Makarovo vardo karinėje
jūrininkų mokykloje. Baigęs mokslus, buvo paskirtas tarnauti
flotilėje atšiauriame Poliarno mieste, o vėliau perkeltas į
Juodosios jūros flotilę. 1992 m. Vladimir Bešanov
išėjo į atsargą, kadangi kaip karys nesutiko prisiekti naujai
Ukrainos valstybei. Vėliau dirbo įvairius darbus – buvo medienos
apdirbimo cecho viršininku, ekspeditoriumi, leidyklos redaktoriumi,
jaunųjų jūrininko klubo direktoriumi.
Nepraėjus nė
dešimtmečiui nuo darbo kariuomenėje pabaigos, pasaulį
išvydo pirmoji Bešanovo knyga. 2000 m. jis parašė
ir išleido istorinę apybraižą „60 Napoleono
mūšių“. Vėliau ėmėsi jį sudominusios Antrojo
pasaulinio karo temos ir per nepilną dešimtmetį sukurė 11 tam
skirtų knygų. V. Bešanovo istorijos mokslo populiarinimo
leidiniai susilaukia neeilinės sėkmės – kai kurių tiražas
pakartotas net 5-7 kartus.
Kita vertus, Vladimir Bešanov knygos
ir jo požiūris susilaukia nemažai kritikos Baltarusijoje, Rusijoje ir
kai kuriose kitose posovietinėse šalyse. Kritikams užkliūva
istoriko bandymas iš naujo įvertinti Sovietų Sąjungos vaidmenį
didžiausiame visų laikų žmonijos konflikte - Antrajame pasauliniame
kare, matant šalį ne tik kaip besiginančią nacizmo auką, bet ir
aktyvią konflikto dalyvę ar net agresorę. Kai kurie rusų ir
baltarusių istorikai atvirai vadina Bešanovą
„revizionistu“ ir „falsifikatoriumi“.