Gimė Rygoje, Latvijos Respublikoje.
1926-1931 m. Vilniuje lankė Vytauto Kairiūkščio dailės studiją.
1936 m. baigė Vilniaus universiteto dailės fakultetą, 1938 m. -
Varšuvos rankų darbų institutą.
1932-1940 m. (su pertrauka) mokytojavo įvairiose Vilniaus
gimnazijose.
1941-1944 m. dirbo Vilniaus baltarusių muziejuje.
1945-1946 m. buvo Etnografijos muziejaus direktorius.
1946-1950 m. ir 1957-1970 m. dėstė Lietuvos dailės institutuose,
1956-1958 m. - Vilniaus universitete.
1946-1961 m. dirbo Lietuvos dailės muziejaus Vaizduojamosios dailės
skyriaus vedėju. Nuo 1970 m. - paminklų konservavimo institute.
Dailės parodose V. Drėma dalyvavo nuo 1931 m.
Dailininkas dirbo tapybos, grafikos, scenografijos srityse, kūrė
akvareles, ekslibrius, apipavidalindavo knygas. Įvairiuose Lietuvos ir
užsienio šalių leidiniuose jis paskelbė nemažai straipsnių apie
lietuvių dailę.
Išleido knygas “Dailioji medžio drožyba” (1958), monografijas
“Pranciškus Smuglevičius” (1973), “Dingęs Vilnius” (1991),
sudarė katalogą “Kanutas Ruseckas” (1961) -1997 m. išleido
Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Kai kurie žymesni V. Drėmos kūriniai: “Stiklius” (1929),
“Skalbėja” (1930), “Bobutė” (1936), “Dailininkas” (1930).
