Vita Morkūnienė – žurnalistė, rašytoja, ilgus
metus
bendravusi su tėvu Stanislovu ir apie šią neeilinę asmenybę parašiusi
ne
vieną knygą.
Ji taip pat yra ir keleto autorinių knygų autorė.
Vitalija Morkūnienė gimė Kėdainiuose, o su kūrybiniu darbu
nesiskiria jau nuo 1979-ųjų, kai baigė žurnalistikos studijas
Vilniaus
universitete. Dirbo laikraščio „Šiaulių kraštas“ korespondente.
Moteris
nuo 1991 metų priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai. Pirmoji jos
knyga
pasirodė 2006 m. – tai buvo keleto pakartojimų sulaukusi knyga „Pokalbiai
Tėvo Stanislovo celėje“.
2009 m. ji apdovanota Antano Macijausko premija už lietuvių kalbos
ir
kultūros bei humanistinių vertybių sklaidą ir jų puoselėjimą.
Moteris teigia, kad knyga jai visuomet buvusi vertybė – jai
sunku
atsisveikinti su kiekviena iš jų, kai namie pritrūksta lentynų ar
erdvės. Vitalija Morkūnienė įsitikinusi, kad knyga yra dialogo forma
–
ji leidžia bendrauti su tais, kurių jau nebėra, apmąstyti jų gyvenimą
ir
nuveiktus darbus. Ji norėtų, kad ir jos kūriniai jai išėjus
suteiktų
tokią pat galimybę. Toks kontaktas autentiškesnis ir iškalbingesnis
už
fotoalbumą su nuotraukomis, įsitikinusi ji.
Nors šiandien geriausiai žinoma kaip tėvo Stanislovo biografė,
Vitalija Morkūnienė pripažįsta, kad jaunystėje nedrįsusi užkalbinti
šio
neeilinio žmogaus – tik įrašinėjo ir žymėjosi kiekvieną jo
ištartą žodį.
Vėliau juos sudėjo į bestseleriais tapusias knygas ir dalijasi su
skaitytojais. Vitalija Morkūnienė įsitikinusi, kad jos jau rado
savo
skaitytojų ratą.
Vitalijos Morkūnienės tekstai profesionalūs, o į žmones ir
pasaulį
ji žvelgia unikaliai bei savitai. Ar tai būtų apybraiža, ar interviu
–
jie nestokoja aktualumo ir gylio ir pranoksta kasdienės žurnalistikos
standartus. Moters kūrybos išskirtinumą geriausiai atskleidžia jos
eseistika, kurioje kasdienė rutina evoliucionuoja į būties klausimų
nagrinėjimą, plačius apibendrinimus. Jos kalba vaizdinga ir savita,
o
pasirinktas rašymo stilius atskleidžia ir literatūrinį talentą.
Šiuo metu Vitalija Morkūnienė gyvena ir dirba Šiauliuose.