Vidas Morkūnas

liepos 11 d., Naujoji Akmenė) – lietuvių vertėjas, rašytojas.

Kaip ir daugelis Naujosios Akmenės krašto gyventojų, Vido Morkūno tėvai dirbo čia įsikūrusioje cemento gamykloje. Berniukas augo kartu su septyneriais metais vyresniu broliu Algirdu, o vaikystė ir paauglystė prabėgo mokantis III-joje vidurinėje mokykloje.

Rašytojas atsimena, kad skaityti išmoko labai anksti. Tai - kaimynystėje gyvenusios lietuvių kalbos mokytojos nuopelnas. Ji ir paskatino berniuką imtis plunksnos, todėl pirmieji autoriaus tekstai gimė dar pradinės mokyklos suole.

Nors vaikystėje Vidas Morkūnas lankė žinomų krašto dailininkų Milevičių dailės studiją, užaugęs netroško tapti dailininku, kaip, beje, ir kosmonautu ar gydytoju. Jis pasakoja, kad visada labiausiai norėjęs tapti rašytoju. Šiai vaikystės svajonei buvo lemta išsipildyti.  

Tiesa, Vido Morkūno gyvenime viskas galėjo susiklostyti kitaip, nes baigdamas vidurinę mokyklą vaikinas svarstė pasirinkti biologijos studijas. Tam jį įkvėpė dėdės, žymaus gamtosaugininko ir biologijos mokytojo Benedikto Gaižausko, pavyzdys. Tačiau paskutinę akimirką būsimasis rašytojas įstojo į Valstybinės Konservatorijos Klaipėdos teatro meno fakultetą. Čia jis studijavo lietuvių kalbą, literatūrą ir režisūrą. Studijas po dviejų su puse metų metė, nes pedagoginio darbo perspektyva neviliojo.

Nuo 1986 m. gyvena Vilniuje, kur sukūrė šeimą – su rašytoja Anita Kapočiūte užaugino dvi dukras ir sūnų. Nepriklausomybės pradžioje Vidas Morkūnas baigė kino scenaristų kursus, filmavosi keliose kino juostose, pats sukūrė du trumpo metražo filmus. Per karjerą išbandė įvairiausius kūrybinius darbus - netgi dirbo Akademiniame dramos teatre režisierių J. Vaitkaus ir O. Koršunovo asistentu.

Nuo 2004 m. Vidas Morkūnas priklauso Lietuvos rašytojų sąjungai. Jo kūryba įvertinta A. Vaičiulaičio, J. Kunčino, St. Niūniavaitės ir kitomis premijomis. Nuo 2002 m. Vidas Morkūnas dirba vertėju ir verčia grožinės literatūros kūrinius iš rusų, lenkų, anglų bei vokiečių kalbų.

Laisvalaikiu rašytojas mėgsta skaityti, tačiau jam nesvetimi ir kiti menai – jis mielai klauso džiazo, roko ar bliuzo, lankosi parodose, spektakliuose bei filmuose. Nors anksčiau stiprus pomėgis žvejoti po tėvo mirties išblėso, rašytojas tikisi dar paimti į rankas ir meškerę. Rašytojas yra Londono „Arsenal“ futbolo klubo gerbėjas, tad nepraleidžia nei vienų mylimos komandos rungtynių.