Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Vanda Zaborskaitė (1922 m. – 2010 m.) – literatūrologė, eseistė, profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė.
1946-aisiais baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete, kuriame
dėstė 1950–1961 m., tačiau buvo atleista dėl paskaitų
neatitikimo marksistinei ideologijai. Nuo 1971-ųjų iki 1994-ųjų
dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete. Tokie mokslininkės darbai,
kaip monografija „Maironis“, taip pat mokomosios knygos,
skirtos literatūros studijoms, vertinamos tiek akademikų, tiek
filologijos studentų. Profesorė yra apdovanota Gedimino ordino
Karininko kryžiumi (1994 m.), kuriuo apdovanojami nusipelnę Lietuvai
asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu valstybinėje tarnyboje
ar visuomeninėje veikloje.
Eseistikoje autorė atsiskleidžia
kaip aktyvi pilietinės nuomonės reiškėja. Apie tai kalbama
šioje Krescencijaus Stoškaus citatoje: „autorė visur
apimta gilaus nerimo dėl to, kas iki šios dienos tebevyksta
Lietuvoje, kad ji yra itin jautri ir moraliniam pakrikimui, ir
neaiškiai tautos bei jos kultūros ateičiai, ir socialinei
atskirčiai, kad pastebi daug ką, kas dažniausiai prasprūsta pro
politikų ir žiniasklaidos akis.“ Šis vertinimas pateikiamas,
pristatant skaitytojui Vandos Zaborskaitės knygą „Tekančio laiko
ženklai“, kuri, pasak citatos autoriaus, turėtų gulėti ant
politikų ir visuomeninės nuomonės formuotojų stalo, idant pagerintų
mūsų debatų kultūrą.
Kita profesorės knyga
„Dienoraščiai 1941–2010“ vilioja skaitytojus kaip
„susigrąžinamos, nelaisvės metais represuotos atminties
tekstas“, kuris, kaip ir kiti V. Zaborskaitės tekstai, traukia
autentika, galimybe susipažinti ne tik su mokslininkės biografija, bet ir
jos sutiktomis, lietuvių literatūros istorijoje svarbiomis asmenybėmis.
Tokiomis, kaip: V. Mykolaitis-Putinas, A. Vienuolis, V. Kubilius ir
kitais autorės amžininkais, priklausiusiais to meto kultūriniam elitui.
Kita knyga, kurią galima skaityti kartu su profesorės
dienoraščiais - „Tai aš, rašau...“.
Iš Vandos Zaborskaitės korespondencijos“.
Taigi
autorės tekstai, priskiriami Lietuvių eseistikos ir publicistikos, bei
literatūros memuarų žanrams, yra aktualūs tiek humanitarams, tiek
plačiosios visuomenės atstovams, neabejingiems Lietuvos kultūros
istorijai ir dabarties pilietinio gyvenimo reiškiniams.
Ieškote daugiau panašių kūrinių? Juos lengvai
užsisakysite internetu iš mūsų elektroninio knygyno! Čia
jūsų laukia ne vien knygos, bet ir užrašinės, lavinamieji
žaislai, stalo žaidimai ir kt.