Vasaros taupadieniai! -5% papildomai su kodu: PIGU (nuolaidos sumuojasi)
Vanda Zaborskaitė (1922 m. – 2010 m.) – literatūrologė, eseistė, profesorė, Lietuvos mokslų akademijos narė korespondentė. 1946-aisiais baigė lietuvių filologiją Vilniaus universitete, kuriame dėstė 1950–1961 m., tačiau buvo atleista dėl paskaitų neatitikimo marksistinei ideologijai. Nuo 1971-ųjų iki 1994-ųjų dėstė Vilniaus pedagoginiame universitete.
Tokie mokslininkės darbai, kaip monografija „Maironis“, taip
pat mokomosios knygos, skirtos literatūros studijoms, vertinamos tiek
akademikų, tiek filologijos studentų. Profesorė yra apdovanota
Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1994 m.), kuriuo apdovanojami
nusipelnę Lietuvai asmenys, pasižymėję uoliu ir sąžiningu darbu
valstybinėje tarnyboje ar visuomeninėje veikloje.
Eseistikoje
autorė atsiskleidžia kaip aktyvi pilietinės nuomonės reiškėja.
Apie tai kalbama šioje Krescencijaus Stoškaus citatoje:
„autorė visur apimta gilaus nerimo dėl to, kas iki šios
dienos tebevyksta Lietuvoje, kad ji yra itin jautri ir moraliniam
pakrikimui, ir neaiškiai tautos bei jos kultūros ateičiai, ir
socialinei atskirčiai, kad pastebi daug ką, kas dažniausiai prasprūsta
pro politikų ir žiniasklaidos akis.“ Šis vertinimas
pateikiamas, pristatant skaitytojui Vandos Zaborskaitės knygą
„Tekančio laiko ženklai“, kuri, pasak citatos autoriaus,
turėtų gulėti ant politikų ir visuomeninės nuomonės formuotojų
stalo, idant pagerintų mūsų debatų kultūrą.
Kita
profesorės knyga „Dienoraščiai 1941–2010“
vilioja skaitytojus kaip „susigrąžinamos, nelaisvės metais
represuotos atminties tekstas“, kuris, kaip ir kiti V.
Zaborskaitės tekstai, traukia autentika, galimybe susipažinti ne tik su
mokslininkės biografija, bet ir jos sutiktomis, lietuvių literatūros
istorijoje svarbiomis asmenybėmis. Tokiomis, kaip: V.
Mykolaitis-Putinas, A. Vienuolis, V. Kubilius ir kitais autorės
amžininkais, priklausiusiais to meto kultūriniam elitui. Kita knyga,
kurią galima skaityti kartu su profesorės dienoraščiais -
„Tai aš, rašau...“. Iš Vandos
Zaborskaitės korespondencijos“.
Taigi autorės tekstai,
priskiriami Lietuvių eseistikos ir publicistikos, bei literatūros
memuarų žanrams, yra aktualūs tiek humanitarams, tiek plačiosios
visuomenės atstovams, neabejingiems Lietuvos kultūros istorijai ir
dabarties pilietinio gyvenimo reiškiniams. Ieškote daugiau
panašių kūrinių? Juos lengvai užsisakysite internetu iš
mūsų elektroninio knygyno! Čia jūsų laukia ne vien knygos, bet ir
užrašinės, lavinamieji žaislai, stalo žaidimai ir kt.