Umberto Eco

moderniosios kalbotyros (semiotikos) atstovų.

Gimė Aleksandrijos miestelyje Pjemonto regione. Tėvas - trijų karų veteranas dirbo buhalteriu. Eco pavardę Umberto seneliui (pamestinukui) suteikė miesto administracija. Abreviatūra Eco (ex caelis oblatus) reiškia „dovana iš dangaus“.

Pildydamas tėvo norą (šeimoje buvo trylika vaikų), sūnus Umberto turėjo tapti advokatu, todėl Umberto įstojo į Turino universitetą. Čia jis išklausė teisės kursą, tačiau ši disciplina jo nedomino ir jis ėmė studijuoti Viduramžių filosofiją, o 1954 m. apgynė disertaciją apie religinį mąstytoją ir filosofą Tomą Akvinietį.

Nuo 1954 m.  dirbo Italijos televizijos RAI kultūros skyriuje.

1958 - 1959 m. tarnavo armijoje.

Nuo 1959 iki 1976 m. buvo „Bompiani“ leidyklos vyriausiuoju redaktoriumi, bei rašė laikraščiams „Veri“ ir „Rivista di Estetika“.

Umberto Eco visada daug dėmesio skyrė akademinei veiklai. 1961 m. Turino universitete jis dėstė estetiką ir iki 1971 m. skaitė paskaitas Florencijos bei Milano universitetuose. 1971-2007 m. profesoriavo seniausiame Europos Bolonijos universitete, jo sritis - literatūros filosofija, semiotika, viduramžių estetika.
Umberto Eco dėstė daugelyje pasaulio universitetų: Oksforde, Harvarde, Jeilyje, Kolumbijos universitete. Skaitė paskaitas Rusijos, Tuniso, Čekoslovakijos, Šveicarijos, Švedijos, Lenkijos, Japonijos universitetuose.

Tačiau pasaulinę šlovę Umberto Eco pelnė ne kaip mokslininkas, o kaip romano „Rožės vardas“ autorius.  Įkvėptas pasisekimo, literatūrinę veiklą pratęsė ir parašė dar kelis greitai išpopuliarėjusius romanus. Eco taip pat rašė feljetonus, literatūros parodijas, komiksus, veikalus vaikams. Umberto Eco romanai: 1980 m. - „Rožės vardas“, 1988 m. - „Fuko švytuoklė“, 1994 m. - „Vakarykštės dienos sala“, 2000 m. - „Baudolinas“, 2008 m. - „Paslaptingoji karalienės Loanos liepsna“, 2010 m. - „Prahos kapinės“, 2015 m. - „Nr. 0“
Umberto Eco yra pripažintas „bondologijos“ ekspertas - jis studijavo viską, kas susiję su James Bond.

Umberto Eco yra daugelio pasaulio universitetų garbės daktaras, daugybės literatūrinių premijų laureatas, įskaitant Prancūzijos legiono garbės ordiną (1993) ir Vokietijos ordiną „Už nuopelnus“ (1999). Apie Umberto Eco parašyta dešimtys knygų, apginta daug disertacijų, nagrinėjančių jo kūrybą.

1962 m. Umberto Eco vedė vokietę menotyrininkę Renata Ramge. Jie turi du vaikus - sūnų ir dukrą.

Umberto Eco namuose, esančiuose Riminyje, ir jo bute Milane surinkta apie 50 tūkstančių knygų biblioteka.