Stasys Eidrigevičius gimė 1949 m. liepos 24 d. Alfonsos ir Leonardo Eidrigevičių šeimoje Mediniškių kaime, Pakruojo rajone. 1956 metais šeima persikėlė gyventi į Lepšių kaimą prie Panevėžio.
1964-1968 m. mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1968-1973 m.
studijavo grafiką ir tapybą Valstybiniame dailės institute (dab.
Vilniaus dailės akademija) pas Joną Švažą, Rimtautą
Gibavičių, Algirdą Petrulį ir kitus. (2009 m. jam suteiktas VDA
garbės daktaro vardas.) Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje.
Įvairiose šalyse surengė per 100 individualių parodų, kuriose
eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras,
pasteles, fotografijas. Iliustravo per 40 knygų (daugiausia vaikams).
Rengia performansus, menines akcijas, instaliacijas, scenografiją.
Sukūrė unikalius dailės žanrus - kaukes ir vadinamuosius sielvartus
(lenk. smutki).
Varšuvos teatre „Studio” rodyti autoriniai spektakliai „Baltas briedis” (1993) ir „Medinis žmogus” (2007). Vaidino (pats save) prancūzų filme „Buzkaši - stepių daina" („Bouzkachi, le chant des steppes”, 2009, rež. Jacąues Debs).
Stasio sukurti ekslibrisai, plakatai, iliustracijos, kaukės žinomi
visame pasaulyje; piešinius spausdino „The New
York Times”,
„Literatūra”,
„Polityka”.
Lietuvos
nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001) ir daugybės tarptautinių
premijų laureatas. 2000 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos
kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Jau daugelį metų
kelionių įspūdžiais dalijasi su „Kultūros
barų” skaitytojais. Žurnalas
„Veidas” jį įtraukė tarp
dešimties įtakingiausių 1990-2015 m. lietuvių meno
kūrėjų.
„Giedanti gaidžio
galva” - antroji Stasio poezijos knyga. Pirmoji -
„Erotikos” (su piešiniais) -
pasirodė Lenkijoje 1994 m. Pagal ją Bronius Kutavičius 1997 m.
sukūrė to paties pavadinimo muzikos kūrinį.