Stasys Eidrigevičius

1956 metais šeima persikėlė gyventi į Lepšių kaimą prie Panevėžio.

1964-1968 m. mokėsi Kauno S. Žuko taikomosios dailės technikume. 1968-1973 m. studijavo grafiką ir tapybą Valstybiniame dailės institute (dab. Vilniaus dailės akademija) pas Joną Švažą, Rimtautą Gibavičių, Algirdą Petrulį ir kitus. (2009 m. jam suteiktas VDA garbės daktaro vardas.) Nuo 1980 m. gyvena Varšuvoje.

Įvairiose šalyse surengė per 100 individualių parodų, kuriose eksponavo paveikslus, grafikos darbus, ekslibrisus, plakatus, miniatiūras, pasteles, fotografijas. Iliustravo per 40 knygų (daugiausia vaikams). Rengia performansus, menines akcijas, instaliacijas, scenografiją. Sukūrė unikalius dailės žanrus - kaukes ir vadinamuosius sielvartus (lenk. smutki).

Varšuvos teatre „Studio” rodyti autoriniai spektakliai „Baltas briedis” (1993) ir „Medinis žmogus” (2007). Vaidino (pats save) prancūzų filme „Buzkaši - stepių daina" („Bouzkachi, le chant des steppes”, 2009, rež. Jacąues Debs).

Stasio sukurti ekslibrisai, plakatai, iliustracijos, kaukės žinomi visame pasaulyje; piešinius spausdino „The New York Times”, „Literatūra”, „Polityka”.

Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos (2001) ir daugybės tarptautinių premijų laureatas. 2000 m. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 4-ojo laipsnio ordinu. Jau daugelį metų kelionių įspūdžiais dalijasi su „Kultūros barų” skaitytojais. Žurnalas „Veidas” jį įtraukė tarp dešimties įtakingiausių 1990-2015 m. lietuvių meno kūrėjų.

„Giedanti gaidžio galva” - antroji Stasio poezijos knyga. Pirmoji - „Erotikos” (su piešiniais) - pasirodė Lenkijoje 1994 m. Pagal ją Bronius Kutavičius 1997 m. sukūrė to paties pavadinimo muzikos kūrinį.