Slavoj Žižek

Dėl plataus Slavoj Žižek teorijų spektro, sąmoningai provokuojančio stiliaus ir polinkio savo kūrybą pagardinti humoru jis nuo XX a. 9-ojo dešimtmečio tapo populiaria Vakarų kairiųjų intelektualų figūra.

S. Žižek studijavo filosofiją Liublianos universitete, kur įgijo bakalauro, magistro ir daktaro laipsnius, o nuo 1979-ųjų metų dirbo tyrėju ir profesoriumi. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jo domėjimosi sritis persikėlė nuo Frankfurto mokyklos socialinės teorijos prie Jacques Lacan psichoanalitinės teorijos.

Aštuntojo dešimtmečio pradžioje filosofas studijavo psichoanalizę Paryžiaus VIII universitete ir gavo antrąjį daktaro laipsnį už neortodoksinę Lacan G. W. F. Hegel, Karl Marx ir Saul Kripke interpretaciją. Studijuodamas Paryžiuje jis taip pat atliko psichoanalizę pas Lacan svainį ir intelektualinį įpėdinį Jacques-Alain Miller.

Aštuntajame dešimtmetyje S. Žižek aktyviai dalyvavo demokratinėje opozicijoje prieš nepriklausomą socialistinį režimą Jugoslavijoje, kuriai tuo metu priklausė Slovėnija. Dėstydamas ir rašydamas, įskaitant savaitinę rubriką laikraštyje „Mladina“, jis padarė didelę įtaką studentams aktyvistams, diegdamas vokiečių idealizmo (jo pirmosios daktaro disertacijos tema), prancūzų struktūralistinio marksizmo ir Lacan psichoanalizės motyvus.

Nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios dirbo vizituojančiu profesoriumi daugelyje Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų universitetų. Slavoj Žižek kūrybai įtaką padarė Lacan G. W. F. Hegel ir vokiečių idealizmas. Pirmasis jo darbas anglų kalba buvo „Ideologijos sublimuotas objektas“ ir pasirodė 1989-ais metais.

Žižeko humoras, įskaitant dažnus juokelius apie gyvenimą stalinistinio biurokratinio socializmo laikais ir vartojimo kultūrą, gali padėti paaiškinti jo populiarumą net tarp skaitytojų, kurie nėra susipažinę su šiuolaikine Europos kultūros teorija.

Po 1990-ų metų Žižek kūryboje įvyko dramatiškų pokyčių, nulemtų politinio ir intelektualinio klimato pokyčiių Vakaruose po Berlyno sienos griūties, atsirado aiškesnių kreipimųsi į marksizmą, kurie akivaizdūs knygoje „Iš pradžių kaip tragedija, po to - kaip farsas“.

Po 2001-ųjų metų rugsėjo 11-osios filosofas išleido esė knygą „Sveiki atvykę į Tikrovės dykumą“, kurioje ironizuodamas aptaria leftistų reakciją į šią katastrofą.

Autorius – įdomi asmenybė. Apie jo darbus buvo sukurtas dokumentinis filmas „Žižek“, o su jo mintimis susipažinsite skaitydami knygas, kurias kviečiame įsigyti internetu.