Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Simona Ahrnstedt (g. 1967
m. rugsėjo 10 d., Praha, Čekija) – psichologė, kognityvinės
elgsenos terapeutė, rašytoja, tituluojama Švedijos meilės literatūros
karaliene.
Simona Ahrnstedt gimė 1967 m. Prahoje, tačiau po metų prasidėjo
Prahos pavasario įvykiai ir jos šeima turėjo bėgti iš šalies.
Pirmiausia jie keliavo į Vieną, o iš ten į Stokholmą, kur autorė
gyvena iki šiol.
Simonos šeima – kultūringi ir išsilavinę žmonės. Jos mama
prieš studijuodama mediciną mokėsi meno mokykloje, o tėvas studijavo
Švedijos kino institute. Baigusi mokyklą būsimoji rašytoja pasirinko
Upsalos universiteto psichologijos studijas, o kad geriau išmoktų anglų
kalbą iš draugių skolindavosi šia kalba parašytas knygas, tarp kurių
dažnai būdavo jai negirdėtos rašytojos Judith McNaught romantiškos
istorijos.
Simona visuomet jautė potraukį rašyti, tačiau kaip ir dažnas
pradedantis rašytojas susidūrė su dilema - ką ir kaip rašyti. Vieną
dieną viskas stojo į savo vėžes – Simona Ahrnstedt nutarė parašyti
pirmąjį švedišką meilės romaną.
Prieš pasišvęsdama kūrybai Simona Ahrnstedt dirbo psichologe, be to
studijavo kiną, teisę, čekų ir vokiečių kalbas bei filosofiją.
Šiuo metu ji visą savo laiką skiria rašymui, o jos knygos viena po
kitos šturmuoja bestselerių sąrašo viršūnes. Produktyvi rašytoja
kasmet pristato naują knygą.
Simona Ahrnstedt yra ne tik meilės romanų autorė, bet ir moterų
balsas – įsitikinusi feministė gina moterų teisę kurti knygas
moterims ir apie moteris. Rašytoja šiandien gyvena netoli Stokholmo,
augina du paauglius ir dvi Siamo kates. Jos mažosios nuodėmės –
sūris ir „Netflix“ internetinė televizija su begale filmų ir
serialų.
Šiandien ji – viena iš naujosios Švedijos meilės literatūros
bangos pionierių, užkariaujančių ne tik šios šalies, bet ir užsienio
skaitytojų širdis. Simona Ahrnstedt romanai verčiami į kitas kalbas
ir pasirodo kaip audio knygos. Šiandien Simona Ahrnstedt ieško naujų
saviraiškos formų.
„Visada taikau savo psichologijos žinias. Tai man padeda sukurti
įtikinamus ir sudėtingus veikėjus. Man įprasta analizuoti elgesį,
jį dekonstruoti ir rasti sudėtingą elgseną nulemiančias
priežastis,“ – pasakoja autorė.