Simona Ahrnstedt

rugsėjo 10 d., Praha, Čekija) – psichologė, kognityvinės elgsenos terapeutė, rašytoja, tituluojama Švedijos meilės literatūros karaliene.


Simona Ahrnstedt gimė 1967 m. Prahoje, tačiau po metų prasidėjo Prahos pavasario įvykiai ir jos šeima turėjo bėgti iš šalies. Pirmiausia jie keliavo į Vieną, o iš ten į Stokholmą, kur autorė gyvena iki šiol.


Simonos šeima – kultūringi ir išsilavinę žmonės. Jos mama prieš studijuodama mediciną mokėsi meno mokykloje, o tėvas studijavo Švedijos kino institute. Baigusi mokyklą būsimoji rašytoja pasirinko Upsalos universiteto psichologijos studijas, o kad geriau išmoktų anglų kalbą iš draugių skolindavosi šia kalba parašytas knygas, tarp kurių dažnai būdavo jai negirdėtos rašytojos Judith McNaught romantiškos istorijos.


Simona visuomet jautė potraukį rašyti, tačiau kaip ir dažnas pradedantis rašytojas susidūrė su dilema - ką ir kaip rašyti. Vieną dieną viskas stojo į savo vėžes – Simona Ahrnstedt nutarė parašyti pirmąjį švedišką meilės romaną.

Prieš pasišvęsdama kūrybai Simona Ahrnstedt dirbo psichologe, be to studijavo kiną, teisę, čekų ir vokiečių kalbas bei filosofiją. Šiuo metu ji visą savo laiką skiria rašymui, o jos knygos viena po kitos šturmuoja bestselerių sąrašo viršūnes. Produktyvi rašytoja kasmet pristato naują knygą.


Simona Ahrnstedt yra ne tik meilės romanų autorė, bet ir moterų balsas – įsitikinusi feministė gina moterų teisę kurti knygas moterims ir apie moteris. Rašytoja šiandien gyvena netoli Stokholmo, augina du paauglius ir dvi Siamo kates. Jos mažosios nuodėmės – sūris ir „Netflix“ internetinė televizija su begale filmų ir serialų.


Šiandien ji – viena iš naujosios Švedijos meilės literatūros bangos pionierių, užkariaujančių ne tik šios šalies, bet ir užsienio skaitytojų širdis. Simona Ahrnstedt romanai verčiami į kitas kalbas ir pasirodo kaip audio knygos. Šiandien Simona Ahrnstedt ieško naujų saviraiškos formų.


„Visada taikau savo psichologijos žinias. Tai man padeda sukurti įtikinamus ir sudėtingus veikėjus. Man įprasta analizuoti elgesį, jį dekonstruoti ir rasti sudėtingą elgseną nulemiančias priežastis,“ – pasakoja autorė.