Serhij Žadan

1974 rugpjūčio 23 d., Starobelskas, Ukraina) - ukrainiečių poetas, rašytojas, vertėjas, dainininkas ir muzikantas, Ukrainos roko grupių „Жадан і Собаки“ ir „Лінія Маннергейма“ narys.

Gimė vairuotojo šeimoje. 1996 m. baigė Charkovo nacionalinį H. S. Skovorodos pedagoginį universitetą. 1996–1999 m. studijavo aspirantūroje, apgynė disertaciją tema „Filosofinės ir estetinės Michailo Semenkos pažiūros“, turi filologijos mokslų daktaro laipsnį. Nuo 2000 m. tame pačiame universitete Ukrainos ir pasaulinės literatūros katedroje dirbo dėstytoju. 2004 m. pedagoginę veiklą baigė.

2005 m. parašytas romanas „Anarchija UKR“.  Serhijus Žadanas buvo laikomas posovietinės literatūros vienu geriausių rašytojų, ypatingų kritikos pagyrų sulaukė 2010 m. pasirodęs romanas „Vorošilovgradas“, jis buvo vadinamas rašytojo kartos manifestu. 2017 metų rugsėjį pasirodė nauja knyga „Internatas“.

Buvo aktyvus Charkovo Euromaidano dalyvis, 2014 metų kovą nukentėjo per šio judėjimo šalininkų ir priešininkų susirėmimus. 2017 m. buvo trumpam sulaikytas Baltarusijos teritorijoje dėl to, kad buvo įtrauktas į sąrašus žmonių, kuriems uždrausta atvykti į minėtą šalį. Vėliau paleistas, o incidentas buvo pavadintas „nesusipratimu“.

Literatūriniai Serhijaus Žadano kūriniai gavo daugybę nacionalinių ir tarptautinių apdovanojimų, buvo išversti į daugiau nei dvidešimt kalbų. 2016 m. rašytojas buvo apdovanotas Ukrainos Metų knygos valstybine premija, kurios pajamas skyrė Luhansko srities vaikų įstaigoms. 2017 m. gegužės mėn. „už ypatingą indėlį į Ukrainos kultūrą ir tvirtą pilietinę pozicija“ jam įteikta Vasylio Stuso premija. 2022 m. kovo mėn. Lenkijos mokslų akademija jį nominavo Nobelio literatūros premijai.

Gyvena ir dirba Charkove. Verčia poeziją iš vokiečių, anglų, baltarusių ir rusų kalbų. Savų tekstus verčia į vokiečių, anglų, lenkų, serbų, kroatų, lietuvių, baltarusių, rusų ir armėnų kalbas.

Buvo vedęs Charkovo teatro direktorę Svetlaną Oleshko, turi sūnų Ivaną. 2009 m. antrą kartą vedė Iriną Kunicyną, pora turi dukrą.