Serhii Plokhy (ukrain. Сергій
Миколайович Плохій, g. 1957 m. gegužės 23 d.,
Nižnij Novgorodas, Rusija) yra Harvardo universiteto Ukrainos istorijos
profesorius, taip pat eina Harvardo Ukrainos tyrimų instituto direktoriaus
pareigas.
Serhii Plokhy gimė Nikolajaus ir Lidijos Plokhy
šeimoje.
Tėvas baigė Zaporižės mašinų gamybos institutą ir keletą
metų dirbo Nižnij Novgorode. Vėliau su visa šeima grįžo į
Zaporižę, kur Serhii praleido vaikystę ir jaunystę.
1980 m.
Serhii Plokhy įgijo istorijos ir socialinių mokslų bakalauro laipsnį
Dniepropetrovsko universitete. 1982 m. istorikas ir rašytojas
baigė istoriografijos ir šaltinių tyrimų specialybę Rusijos
Tautų draugystės universitete. Vėliau – 1990 m. – Kijevo
nacionaliniame Taraso Ševčenkos universitete mokslininkas apgynė
istorijos mokslų daktaro disertaciją tema „Popiežiaus politika
Ukrainoje XVI antroje pusėje – XVII a.“.
Serhii
Plokhy išleido dvylika istorinių knygų, pelniusių daugybę
apdovanojimų. Jo knyga „Paskutinė imperija: Finalinės Sovietų
Sąjungos dienos“ 2015 m. buvo apdovanota Puškino namų
(Londonas, JK) premija ir „Lionel Gelber Prize“ premija už
geriausią pasaulyje negrožinę knygą anglų kalba apie pasaulines
problemas. Tuo tarpu, knyga „Černobylis. Branduolinės
katastrofos istorija“ 2018 m. laimėjo Baillie Gifford premiją.
Serhii Plokhy kūriniai yra išversti į daugybę kalbų
(įskaitant albanų, baltarusių, kinų, estų, graikų, suomių,
korėjiečių, lietuvių, lenkų, portugalų, rumunų, rusų, ispanų ir
ukrainiečių kalbas). Autoriaus kūrybai apibūdinti labai tinka
Guardian citata: „Gerą trilerį primenanti „Paskutinė
imperija“ pasakoja, kaip vos per kelis 1991-ųjų mėnesius
atsitiktinumas ir neeilinės asmenybės sugriovė imperiją, kurią kūrė
ne viena Rusijos carų ir sovietinių aparatčikų karta.“