Lucijus Anėjus Seneka (g. 4 m pr. Kr., Ispanijoje – m. 65 m. po.
Kr., Romoje) – romėnų rašytojas, filosofas, stoikas.
Lucijus Anėjus Seneka gimė turtingoje šeimoje. Jis
mokėsi retorikos, gramatikos, o vėliau tobulinosi pas garsius to meto
filosofus. Mokslus baigė bei savo karjerą pradėjo Romoje. Vėliau
buvo ištremtas į Korsiką, kur praleido aštuonis metus.
Grįžęs tapo būsimo imperatoriaus Nerono mokytoju. Pastarasis vėliau
apkaltino Seneką sąmokslu.
Seneka paliko nemenką savo
filosofinių darbų paveldą. Svarbiais laikomi veikalai „Apie
Apvaizdą“, „Apie išminčiaus tvirtybę“, „Apie
pyktį“, „Apie laimingą gyvenimą“, „Apie
poilsį“, „Apie sielos ramybę“, „Apie gyvenimo
trumpumą“, „Apie
geradarystes“, „Apie atlaidumą“, „Laiškai
Lucilijui“, „Oktavija“,
„Apie
tai, kas svarbiausia“ ir kiti. Kai kuriuos iš
šių veikalų kviečiame įsigyti internetu.
Norintys
susipažinti su autoriaus kūryba taip pat turėtų atkreipti dėmesį į
knygą „Tragedijos“,
kurioje skelbiamos pirmą kartą į lietuvių kalbą išverstos ir
sueiliuotos Anėjaus Senekos tragedijos.
Rašytojo
tragedijose, kurių išliko dešimt, dera graikų ir romėnų
kultūros reiškiniai. Senekos mėgiamos temos buvo tironijos
blogis, materialiojo turto menkinimas, aistrų pavojus ir paprasto, doro
gyvenimo pranašumų aukštinimas. Knygos
„Tragedijos“ aprašyme teigiama, kad iš šio
veikalo mokėsi Renesanso, Baroko, Apšvietos ir Klasicizmo epochų
dramaturgai, tarp jų ir visiems gerai žinomas Viljamas Šekspyras.
Pagrindinis Lucijos Antėjaus Senekos kūrybos bruožas tas,
kad jo veikalai sukurti įsivaizduojamo pašnekesio forma. Jiems
būdingas šiek tiek patosinis tonas bei kalbėtojo įsitikinimas
savo tiesomis. Tekstuose autorius primena, kad turtai ar užimamos
pareigos nėra vertybė, skirtingai nei sielos dorybė, garbingas gyvenimas
ir tvirtybė.
Senekos veikaluose pabrėžiama ugdymosi
svarba, akcentuojama žmogaus valia, kurią jis turi pajungti tam, kad
atsikratytų ydų ir taptų doru žmogumi. Senekos idėjas perėmė
krikščionybė, jos tapo moralės postulatais. Seneka niekino
žemiškus turtus, aukštino dvasią, buvo įsitikinęs, kad
viskas kyla iš Dievo malonės ir visi nusipelnė jo meilės.
Šešioliktame ir septynioliktame amžiuje Lucijus
Anėjus Seneka buvo vienas skaitomiausių autorių, tačiau iki šiol
nėra praradęs aktualumo. Jo veikalai populiarūs ir Lietuvoje, ypač
daug leidimų sulaukė veikalas „Laiškai Lucilijui“.