Saulius Šaltenis

Populiariausi kūriniai - apysakos ir novelės „Riešutų duona“, „Duokiškis“, „Amžinai žaliuojantis klevas“, romanai „Kalės vaikai“, „Demonų amžius“, pjesės „Škac“, „Jasonas“, „Lithuanica“.

Gimė Utenoje mokytojų lituanistų šeimoje. 1963–1964 metais rašytojas studijavo filologiją Vilniaus universitete, tačiau po pirmo kurso buvo paimtas tarnauti į tarybinę armiją, iš kurios grįžęs studijų nebetęsė.

1966 metais išleido pirmąją knygą – apsakymų ir apysakos rinkinį „Atostogos“. Vienas geriausių Šaltenio kūrinių – apysaka „Riešutų duona“ (1972), pagal kurią režisierius Arūnas Žebriūnas sukūrė vieną įdomesnių lietuviškų filmų „Riešutų duona“ (1978).
 
Šaltenio kūryba glaudžiai susijusi su scenos menu. Savo apysakas Šaltenis transformavo į pjeses, rašė scenarijus filmams – „Vyrų vasara“, „Ties riba“, „Herkus Mantas“, „Kelionė į rojų“, „Mėnulio Lietuva“, kartu su su Grigorijum Kanovičium parašė pjesę „Katė už durų“, su Sigitu Geda - „Komunarų gatvė“, sukūrė miuziklą „Ugnies medžioklė su varovais“.

1990 metais drauge su Sauliumi Stoma ir Arvydu Juozaičiu įkūrė literatūros ir kultūros savaitraštį „Šiaurės Atėnai“, iki 1994 metų buvo jo redaktoriumi. 1994–1996 metais dirbo dienraščio „Lietuvos aidas“ vyriausiuoju redaktoriumi. Šaltenis – Kovo 11-osios Akto signataras, 1992–2000 – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1996–1999 m. kultūros ministras.