Saulius Šaltenis (1945 m. gruodžio 24 d.,
Utena) - prozininkas, dramaturgas, scenaristas. Populiariausi kūriniai -
apysakos ir novelės „Riešutų
duona“,
„Duokiškis“,
„Amžinai žaliuojantis klevas“,
romanai „Kalės
vaikai“, „Demonų
amžius“, pjesės
„Škac“,
„Jasonas“,
„Lithuanica“.
Gimė
Utenoje mokytojų lituanistų šeimoje.
1963–1964 metais rašytojas studijavo filologiją Vilniaus
universitete, tačiau po pirmo kurso buvo paimtas tarnauti į tarybinę
armiją, iš kurios grįžęs studijų nebetęsė.
1966
metais išleido pirmąją knygą – apsakymų ir apysakos
rinkinį „Atostogos“. Vienas
geriausių Šaltenio kūrinių – apysaka
„Riešutų duona“ (1972), pagal
kurią režisierius Arūnas Žebriūnas sukūrė vieną įdomesnių
lietuviškų filmų „Riešutų
duona“ (1978).
Šaltenio
kūryba glaudžiai susijusi su scenos menu. Savo apysakas Šaltenis
transformavo į pjeses, rašė scenarijus filmams –
„Vyrų vasara“,
„Ties riba“,
„Herkus Mantas“,
„Kelionė į rojų“,
„Mėnulio Lietuva“, kartu su su
Grigorijum Kanovičium parašė pjesę „Katė už
durų“, su Sigitu Geda - „Komunarų
gatvė“, sukūrė miuziklą „Ugnies
medžioklė su varovais“.
1990 metais drauge
su Sauliumi Stoma ir Arvydu Juozaičiu įkūrė literatūros ir kultūros
savaitraštį „Šiaurės
Atėnai“, iki 1994 metų buvo jo redaktoriumi.
1994–1996 metais dirbo dienraščio
„Lietuvos aidas“ vyriausiuoju
redaktoriumi. Šaltenis – Kovo 11-osios Akto signataras,
1992–2000 – Lietuvos Respublikos Seimo narys, 1996–1999
m. kultūros ministras.