Šatrijos Ragana

liepos 24 d., Židikai) – rašytoja, pedagogė, vertėja, labdarė, krikščioniškųjų vertybių puoselėtoja.

Rašytoja gimė lenkiškos kultūros bajorų šeimoje. Marija šeimoje buvo vyriausia, turėjo seserį Sofiją ir brolius Steponą ir Vincą. Pirmuosius mokslus rašytoją išėjo namuose su samdomais namų mokytojais.
1892 m. įstojo į Petrapilio šv. Kotrynos gimnazijos trečią klasę, tačiau dėl silpnos sveikatos ir lėšų stokos gimnazijos kursą baigė privačiai Užventyje.

Ypač reikšminga jos gyvenime buvo pažintis su Povilu Višinskiu – kaimynystėje gyvenusių valstiečių sūnumi, kuris jau tuo metu buvo įsitraukęs į judėjimą už tautinį atgimimą. Jis įtraukė ir Mariją. Būsimoji rašytoja ėmė nuosekliai mokytis lietuvių kalbos, kad galėtų ne tik ja susišnekėti buitinėje aplinkoje, bet, svarbiausia, rašyti.

Pasirinkti tokį slapyvardį - Šatrijos Ragana - taip pat paskatino Povilas Višinskis. Povilo Višinskio paskatinta Marija Pečkauskaitė nuo 1896 m. Lietuvos periodinėje spaudoje pradėjo spausdinti apsakymus.

1898 m. mirus tėvui, Pečkauskų šeima prarado namus - dvaras buvo praskolintas, įkeistas bankui. Marija Pečkauskaitė pradėjo dirbti namų mokytoja Žemaitijos dvaruose. Įsitraukė į draudžiamos lietuviškos spaudos platinimą. Dirbant namų mokytoja išryškėjo Pečkauskaitės pedagoginis talentas.

Savo pedagoginius polinkius, kūrybinį talentą rašytoja siekė sustiprinti aukštosiomis studijomis: 1905–1907 m. išvažiavo į Šveicariją, Ciuricho ir Fribūro universitetus (juose galėjo mokytis ir moterys). Šveicarijoje studijavo vokiečių ir prancūzų literatūrą, klausėsi sociologijos, filosofijos, estetikos, teologijos ir pedagogikos kursų, dalyvavo lietuvių studentų draugijų veikloje.

1909 m. Marija Pečkauskaitė pakviesta mokytojauti į Marijampolės „Žiburio“ mergaičių progimnaziją. Jai tuo metu vadovavo kunigas Motiejus Gustaitis. Marija Pečkauskaitė tapo mokyklos ir mergaičių bendrabučio vedėja, mokė lietuvių kalbos, istorijos ir vedė mergaičių mėgtas auklėjimo valandėles.

Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui progimnazija evakavosi gilyn į Rusijos imperiją, tačiau rašytoja nesitraukė iš Lietuvos, ji apsistojo Žemaitijoje Židikuose, kur klebonavo jos jaunystės laikų ir šeimos bičiulis kunigas Kazimieras Bukontas, kur gyveno rašytojos šeima. 1916 m. per brolio Vincento vardadienį Šatrijos Ragana pradėjo rašyti apysaką „Sename dvare“. Klebono kun. K. Bukanto remiama materialiai, ji galėjo atsidėti literatūrinei veiklai.

Židikų miestelyje Šatrijos Ragana išgyveno 15 metų.

Už nuopelnus literatūrai ir pedagogikai 1928 m. VDU Teologijos-filosofijos fakultetas Marijai Pečkauskaitei suteikė garbės daktarės vardą.

Mirė 1930 m. liepos 24 d. Židikuose, ten ir palaidota.