Samuel Beckett (g. 1906 m. balandžio 13 d., Airijoje – m. 1989 m.
gruodžio 22 d., Prancūzijoje) – airių rašytojas,
scenaristas, kritikas, režisierius, Nobelio literatūros premijos
laureatas. Samuel Beckett gimė Dublino priemiestyje, jis buvo kilęs
iš protestantų šeimos, mokėsi Portoros karališkoje
mokykloje, esančioje Šiaurės Airijoje, kuri buvo skirta
anglosaksų viduriniajai klasei.
1923-1927 metais Samuel Beckett
studijavo romanų kalbas Dublino Trejybės koledže, kur įgijo bakalauro
laipsnį. Po trumpo mokytojavimo Belfaste, 1928-ais metais tapo anglų
kalbos dėstytoju Paryžiaus aukštojoje mokykloje. Ten susipažino
su airių rašytoju James Joyce, prieštaringai vertinamo
modernaus romano „Ulisas“ autoriumi, ir prisijungė prie jo
aplinkos.
1930-ais metais jis grįžo į Airiją ir pradėjo
dėstyti prancūzų kalbą Trejybės koledže, tačiau jau po keturių
semestrų atsistatydino ir pradėjo keliauti po Londoną, Prancūziją,
Vokietiją ir Italiją. 1937-iais metais autorius Beckett nusprendė
apsigyventi Paryžiuje ir šį gyvenimo laikotarpį vaizdžiai
atspindi laiškai, kurių rinktinė pirmą kartą paskelbta 2009-ais
metais.
Beckett buvo neutralios Antrojo pasaulinio karo metu
šalies pilietis, todėl net ir vokiečiams okupavus Paryžių, jis
galėjo ten likti, tačiau 1941-ais metais įstojo į pogrindinę
pasipriešinimo grupę. Gavęs žinią, kad gestapas suėmė jo
grupės narius, jis nedelsdamas pasislėpė ir galiausiai persikėlė į
neokupuotą Prancūzijos zoną. Iki šalies išlaisvinimo jis
pragyveno kaip žemės ūkio darbininkas.
1945-ais metais
autorius grįžo į Airiją, bet čia neužsibuvo ir tapęs Raudonojo
Kryžiaus savanoriu grįžo į Prancūziją, kur dirbo vertėju karinėje
ligoninėje.
Prieš karą Samuel Beckett rašė
nedaug. Nemažai apsakymų ir eilėraščių buvo išbarstyta
įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Slapstydamasis neokupuotoje
Prancūzijoje, autorius baigė vieną iš savo romanų, taip pat
parašė šiandien puikiai žinomus kūrinius
„Molojus“ „Malonas miršta“ ir „Neįvardijamasis“.
Pasaulinės šlovės Samuel Beckett sulaukė už savo
dramą „Belaukiant Godo“. Šis kūrinys laikomas
absoliučia absurdo teatro klasika.
Beckett kūrybos bruožai
atskleidžia jo paties mokymąsi. Kūriniuose gausu subtilių aliuzijų
į daugybę literatūros šaltinių, taip pat į filosofijos ir
teologijos rašytojus. Didžiausią įtaką dramaturgo mąstymui
neabejotinai turėjo italų poetas Dantė, prancūzų filosofas René
Descartes, XVII a. olandų filosofas Arnold Geulincx.
Norite susipažinti su Nobelio premijos laureato kūriniais? Kviečiame
internetu įsigyti knygą „Teatras“,
kurioje publikuojamas išsamus autoriaus dramų rinkinys.