Samuel Beckett (g. 1906 m. balandžio 13 d., Airijoje – m. 1989 m.

Samuel Beckett knygos

Rasta: 2
Rasta: 2

gruodžio 22 d., Prancūzijoje) – airių rašytojas, scenaristas, kritikas, režisierius, Nobelio literatūros premijos laureatas. Samuel Beckett gimė Dublino priemiestyje, jis buvo kilęs iš protestantų šeimos, mokėsi Portoros karališkoje mokykloje, esančioje Šiaurės Airijoje, kuri buvo skirta anglosaksų viduriniajai klasei.

1923-1927 metais Samuel Beckett studijavo romanų kalbas Dublino Trejybės koledže, kur įgijo bakalauro laipsnį. Po trumpo mokytojavimo Belfaste, 1928-ais metais tapo anglų kalbos dėstytoju Paryžiaus aukštojoje mokykloje. Ten susipažino su airių rašytoju James Joyce, prieštaringai vertinamo modernaus romano „Ulisas“ autoriumi, ir prisijungė prie jo aplinkos.

1930-ais metais jis grįžo į Airiją ir pradėjo dėstyti prancūzų kalbą Trejybės koledže, tačiau jau po keturių semestrų atsistatydino ir pradėjo keliauti po Londoną, Prancūziją, Vokietiją ir Italiją. 1937-iais metais autorius Beckett nusprendė apsigyventi Paryžiuje ir šį gyvenimo laikotarpį vaizdžiai atspindi laiškai, kurių rinktinė pirmą kartą paskelbta 2009-ais metais.

Beckett buvo neutralios Antrojo pasaulinio karo metu šalies pilietis, todėl net ir vokiečiams okupavus Paryžių, jis galėjo ten likti, tačiau 1941-ais metais įstojo į pogrindinę pasipriešinimo grupę. Gavęs žinią, kad gestapas suėmė jo grupės narius, jis nedelsdamas pasislėpė ir galiausiai persikėlė į neokupuotą Prancūzijos zoną. Iki šalies išlaisvinimo jis pragyveno kaip žemės ūkio darbininkas.

1945-ais metais autorius grįžo į Airiją, bet čia neužsibuvo ir tapęs Raudonojo Kryžiaus savanoriu grįžo į Prancūziją, kur dirbo vertėju karinėje ligoninėje.

Prieš karą Samuel Beckett rašė nedaug. Nemažai apsakymų ir eilėraščių buvo išbarstyta įvairiuose periodiniuose leidiniuose. Slapstydamasis neokupuotoje Prancūzijoje, autorius baigė vieną iš savo romanų, taip pat parašė šiandien puikiai žinomus kūrinius „Molojus“ „Malonas miršta“ ir „Neįvardijamasis“.

Pasaulinės šlovės Samuel Beckett sulaukė už savo dramą „Belaukiant Godo“. Šis kūrinys laikomas absoliučia absurdo teatro klasika.

Beckett kūrybos bruožai atskleidžia jo paties mokymąsi. Kūriniuose gausu subtilių aliuzijų į daugybę literatūros šaltinių, taip pat į filosofijos ir teologijos rašytojus. Didžiausią įtaką dramaturgo mąstymui neabejotinai turėjo italų poetas Dantė, prancūzų filosofas René Descartes, XVII a. olandų filosofas Arnold Geulincx.

Norite susipažinti su Nobelio premijos laureato kūriniais? Kviečiame internetu įsigyti knygą „Teatras“, kurioje publikuojamas išsamus autoriaus dramų rinkinys.