Rūta Oginskaitė

Po mokyklos Rūta įstojo į Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, kur 1977-tais metais baigė žurnalistikos mokslus.
Paskutiniais studijų metais Rūta Oginskaitė dirbo Lietuvos radijuje. Čia ji parengė ne vieną, užsienyje gyvenantiems mūsų tautiečiams skirtą laidą apie teatrą bei kino įdomybes.
1978–1982 metais Rūta Oginskaitė dirbo žurnalo „Kinas“ redaktore. Tai buvo mėnesinis leidinys gyvavęs iki 1994-tų metų. Vėliau buvo vėl atkurtas. Žurnalo redakcija rengė straipsnius apie naujausius filmus, aktorių veiklą, rašė recenzijas.
1983–1985 metais Rūta praleido leidinio „Kultūros barai“ redakcijoje. Mėnesinis žurnalas apie kultūrą ir įvairius visuomeninius reiškinius „Kultūros barai“ yra leidžiamas nuo 1965-tų metų iki šiol.
Nuo 1985 metų Rūta Oginskaitė bendradarbiauja su savaitraščiu „Literatūra ir menas“. 1987 metais Rūta pradėjo dirbti Lietuvos istorijos instituto Menotyros skyriuje.
Rūta Oginskaitė yra viena iš savaitraščio „7 meno dienos“ steigėjų. Ji kartu su bendraminte Ramune Marcinkevičiūte leidinį įkūrė 1992 metais. Vėliau Rūtos ir jos kolegės dėka atsirado ir žurnalas „Meno savaitė“, kuris rašė teatro, kino, dailės ir kitomis meno temomis. Žurnalistė ne tik jį redagavo, tačiau ir vedė to paties pavadinimo laidą radijo stotyje „Radiocentras“.
1993 metais Rūta Oginskaitė su bendraautoriais įsteigė dienraščio „Lietuvos rytas“ priedą „Mūzų malūnas“. Žurnalistė leidiniui rašė teatro apžvalgas, o nuo 1996-tų metų dirbo redaktore. „Mūzų malūnas“ ne tik supažindino visuomenę su teatro pasaulio aktualijomis, tačiau ir rengdavo apdovanojimus – padėką už kūrybą.
Rūta Oginskaitė prisidėjo ir prie pirmojo teatro festivalio nepriklausomoje Lietuvoje LIFE organizacijos. Ji buvo tas asmuo, kurio darbo dėka visuomenė sužinodavo festivalio naujienas. Rašė pristatomuosius straipsnius, rengė leidinius, vedė laidas.
2015-tais metais Lietuvos teatro sąjunga Rūtą Oginskaitę pripažino metų geriausia teatro kritike ir apdovanojo premija už ilgametę teatro kritikos sklaidą, nerimstantį kūrybingumą ir savitą požiūrį. Organizacija įvardino Rūtą, kaip vieną iš nedaugelio teatro kritikų, kurie nuosekliai ir aktyviai rašo scenos meno temomis.
Nuo 2015 metų Rūta redaguoja teatro menui skirtą interneto svetainę menufaktura.lt.
Rūta Oginskaitė parašė ne vieną knygą. 2009-tais metais pasirodė „Nes nežinojau, kad tu nežinai. Knyga apie Vytautą Kernagį“. Autorė teigė, kad leidinį rengti pradėjo dar kai maestro buvo gyvas. Knygoje atskleistas Vytauto Kernagio asmeninis ir kūrybinis gyvenimas.
2010 metais pasirodė leidinys „Nuo pradžios pasaulio. Apie dokumentininką Robertą Verbą“, kuriame rašytoja pristato operatoriaus ir režisieriaus, sukūrusio dokumentinius filmus „Senis ir žemė“, „Čiutyta rūta“, „Šimtamečių godos“, „Šventėn“, gyvenimo ir kūrybos kelią.
2011 metais išleista knyga „Jausmų repeticijos. Metai su aktoriumi Vladu Bagdonu“. Čia Rūta Oginskaitė dėmesį skiria Nacionalinės premijos laureatui, žymiam Lietuvos ir pasaulio aktoriui Vladui Bagdonui.
2017 metais lentynas išvydusi knyga „Gib a kuk. Žvilgtelėk. Pokalbiai Olgos ir Grigorijaus Kanovičių namuose“ kviečia į pažintį su vienu žymiausių Lietuvos rašytojų. Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, savo kūriniuose įamžino Lietuvos žydų gyvenimą iki II pasaulinio karo. Rūta Oginskaitė kartu su Grigorijaus Kanovičiaus sūnumi mokėsi mokykloje.
2020 metais pasirodžiusi knyga „Žebriūnas“ pasakoja apie Lietuvos kino režisierių, scenarijų autorių Arūną Žebriūną.