Robertina Ostapenkienė

Kadangi apie jokią kitą profesiją nesvajojo, po mokyklos įsidarbino sanitare ligoninėje, vaikų ligų skyriuje. Ši patirtis buvo neįkainojama, nes leido pažinti medicinos aplinką iš pačių pagrindų. Stebėdama gydymo procesą iš arti, turėjo galimybę matyti gydytojų, slaugytojų bei kitų specialistų darbą.

1984 m. trečias bandymas studijuoti Kauno medicinos institute buvo sėkmingas. Kauno medicinos institute (KMI) tuo metu buvo du fakultetai – Gydomosios medicinos (dabar perorganizuotas į Teorinės medicinos ir Klinikinės medicinos fakultetus) ir Stomatologijos-farmacijos. Po aštuonerių metų Kauno medicinos akademijos gydomosios medicinos specialybės studijos buvo baigtos.

Baigusi mokslus Robertina Ostapenkienė aštuonerius metus dirbo gydytoja ir trenere 1944 metais įsteigtoje uždarojoje akcinėje bendrovėje „Sportininkų testavimo ir reabilitacijos centras“.

Kiekvienas žmogus savo profesinėje karjeroje susiduria su kolega, kuris turi ypatingą įtaką jo vėlesniems pasirinkimams, žmogumi, kuris įkvepia ir motyvuoja. Tokiu žmogumi gydytojos R. Ostapenkienės gyvenime tapo profesorius Valierius Jasiūnas, „Sveikatos salos“ įkūrėjas, unikalios sveikatos stiprinimo metodikos sumanytojas.

Šios metodikos esmė - individualizuotas požiūris į pacientą. Kiekvienas žmogus yra unikalus, kiekvienas turi savas sveikatos problemas, savus sveikatą griaunančius įpročius, skiriasi kiekvieno žmogaus gyvenimo aplinkybės: psichologinė aplinka, mityba, dienotvarkė. Valierius Jasiūnas suprato, kad tik įvertinus kiekvieno paciento unikalumą, galima teikti efektyvų gydymą ir užtikrinti tinkamą jo gyvenimo kokybę. Toks požiūris leidžia gydytojams geriau suprasti paciento problemas, jo specialius poreikius, kas įgalina pasiūlyti tinkamiausią individualų gydymo planą, o, svarbiausia, atveria galimybę sėkmingai įveikti daugybę ligų ir sugrąžinti prarastą sveikatą.

Pastaruosius metus Robertina Ostapenkienė domėjosi senąją medicina. Senosios medicinos literatūra suteikė vertingų žinių apie tai, kaip keitėsi medicinos praktika. Nepaisant ribotų diagnostikos ir gydymo priemonių, anksčiau gydytojų taikyti metodai būdavo netikėtai veiksmingi. Pažintis su prieš kelis šimtus metų išleistais medicinos veikalais įkvėpė naują požiūrį į gydymą. Ypač tai svarbu gydant šiuolaikinių laikų rykštėmis tapusias lėtinį uždegiminį procesą sukeliančias ligas.

Anot R. Ostapenkienės „žmogus baltu chalatu puikiai išmano apie ligas, menkai - apie vaistus ir ničnieko - apie sveikatą.“ Apie kilnią gydytojo profesijos misiją atvirai ir drąsiai Robertina Ostapenkinė pasakoja knygose „Pavojingos gydytojų klaidos“ ir „Vaistai nuo ligų ar ligos nuo vaistų“.