KNYGOS iki 5€! Naršykite čia >>
Robert Harris (g. 1957 m. kovo 7 d., Nottinghamas,
Anglija) – britų rašytojas, buvęs BBC žurnalistas ir
reporteris.
Vaikystėje Robert Harris su šeima gyveno
nedideliame nuomotame name. Jau nuo mažens berniukas svajojo tapti
rašytoju – jį įkvėpė apsilankymai spaustuvėje, kurioje
dirbo jo tėvas.
Pirmąsias pjeses parašė dar mokydamasis mokykloje, redagavo
mokyklos laikraštį. Vėliau Robert Harris studijavo Kembridže
anglų literatūrą – čia jis buvo išrinktas seniausio
studentų laikraščio „Varsity“ redaktoriumi.
Baigęs studijas Robert Harris prisijungė prie BBC, kur dirbo naujienų
ir aktualijų srityje. Būdamas trisdešimties jis tapo „The
Observer“ politikos srities redaktoriumi, o vėliau rašė
tekstus „Sunday Times“ ir „Daily Telegraph“. 2003
m. Britų spaudos apdovanojimuose jam suteiktas „Metų
skiltininko“ vardas.
Pirmosios Robert Harris knygos buvo
negrožinės – jis kartu su savo kolegomis rašė apie cheminę
ir biologinę karybą, Folklandų karą ir vidaus politikos užkulisus.
Į grožinės literatūros sritį jis įžengė 1992 m., sugalvojęs
istoriją apie Antrąjį pasaulinį karą laimėjusią Vokietiją. Jo
romanas „Tėvynė“ („Fatherland“) ne tik
išgarsino jo vardą, bet ir tapo 1994 m. sukurto filmo siužeto
pagrindu.
Autorius geriausiai žinomas dėl savo istorinių
romanų. Pradėjęs nuo kūrinių apie Antrąjį pasaulinį karą,
Vokietijos šifravimo sistemą „Enigma“ ir Stalino
dienoraščio paieškas, Robert Harris vėliau atsigręžė į
Senovės Romos istoriją. Romanuose pasakojama Pompėjų istorija ir
oratoriaus bei teisinko Marko Tulijaus Cicerono kelias valdžios link.
Pastarajam skirta visa trilogija.
Šiuo metu
rašytojas gyvena Kintburyje kartu su rašytoja Gill Hornby.
Pora užaugino keturis vaikus. Anksčiau Robert Harris palaikė
leiboristus, tačiau pasikeitus partijos vadovybei ėmė remti
liberaldemokratus.
Jis teigia nelaikantis politikos purvinu
reikalus ir nemano, kad „visi jie vienodi“. Jis
prisipažįsta, kad nuo mažumės domisi politika ir jį žavi ši
sritis – jam tai atstoja net futbolą, o nuoseklus politinio proceso
stebėjimas atskleidžia daug žmogiškosios prigimties paslapčių.
Dėl šios priežasties ne vienas autoriaus istorinis romanas turi
stiprų politinio gyvenimo prieskonį – nuo Cicerono iki Tony Blairo
istorijos.