✅ Žaislai ir žaidimai -25% PIGIAU! Naršykite čia >> ✅
Robert Harris (g. 1957 m.
kovo 7 d., Nottinghamas, Anglija) – britų rašytojas, buvęs
BBC žurnalistas ir reporteris.
Vaikystėje Robert Harris su
šeima gyveno nedideliame nuomotame name. Jau nuo mažens berniukas
svajojo tapti rašytoju – jį įkvėpė apsilankymai
spaustuvėje, kurioje dirbo jo tėvas. Pirmąsias pjeses parašė
dar mokydamasis mokykloje, redagavo mokyklos laikraštį. Vėliau
Robert Harris studijavo Kembridže anglų literatūrą – čia jis
buvo išrinktas seniausio studentų laikraščio
„Varsity“ redaktoriumi.
Baigęs studijas Robert
Harris prisijungė prie BBC, kur dirbo naujienų ir aktualijų srityje.
Būdamas trisdešimties jis tapo „The Observer“ politikos
srities redaktoriumi, o vėliau rašė tekstus „Sunday
Times“ ir „Daily Telegraph“. 2003 m. Britų spaudos
apdovanojimuose jam suteiktas „Metų skiltininko“ vardas.
Pirmosios Robert Harris knygos buvo negrožinės – jis kartu
su savo kolegomis rašė apie cheminę ir biologinę karybą,
Folklandų karą ir vidaus politikos užkulisus. Į grožinės
literatūros sritį jis įžengė 1992 m., sugalvojęs istoriją apie
Antrąjį pasaulinį karą laimėjusią Vokietiją. Jo romanas
„Tėvynė“ („Fatherland“) ne tik išgarsino
jo vardą, bet ir tapo 1994 m. sukurto filmo siužeto pagrindu.
Autorius geriausiai žinomas dėl savo istorinių romanų. Pradėjęs
nuo kūrinių apie Antrąjį pasaulinį karą, Vokietijos šifravimo
sistemą „Enigma“ ir Stalino dienoraščio
paieškas, Robert Harris vėliau atsigręžė į Senovės Romos
istoriją. Romanuose pasakojama Pompėjų istorija ir oratoriaus bei
teisinko Marko Tulijaus Cicerono kelias valdžios link. Pastarajam skirta
visa trilogija.
Šiuo metu rašytojas gyvena
Kintburyje kartu su rašytoja Gill Hornby. Pora užaugino keturis
vaikus. Anksčiau Robert Harris palaikė leiboristus, tačiau pasikeitus
partijos vadovybei ėmė remti liberaldemokratus.
Jis teigia
nelaikantis politikos purvinu reikalus ir nemano, kad „visi jie
vienodi“. Jis prisipažįsta, kad nuo mažumės domisi politika ir
jį žavi ši sritis – jam tai atstoja net futbolą, o
nuoseklus politinio proceso stebėjimas atskleidžia daug
žmogiškosios prigimties paslapčių. Dėl šios
priežasties ne vienas autoriaus istorinis romanas turi stiprų politinio
gyvenimo prieskonį – nuo Cicerono iki Tony Blairo istorijos.