Viskam extra -5% nuolaida su kodu: PIGU (išskyrus vadovėlius ir pratybas)
Rasa Aškinytė (Rasa
Aškinytė-Degėsienė, g. 1973 m. gruodžio 23 d.) –
lietuvių rašytoja, prozininkė.
Būsimoji
rašytoja studijavo Vilniaus pedagoginiame universitete, kurį baigė
1996 m. Tapusi istorijos bakalaure tęsė studijas magistrantūroje ir po
dviejų metų tapo filosofijos magistre. Vėliau įstojo į socialinių
mokslų doktorantūrą.
Šiuo metu dirba lektore Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 2006
m. moteris dalyvavo daugelyje Europos Tarybos projektų įvairiose
šalyse – aplankė Vokietiją, Kiprą, Kosovą, Norvegiją ir
kitas. Nuo 2012 m. Rasa Aškinytė priklauso Lietuvos
rašytojų sąjungai.
Pirmasis moters romanas pasirodė
2009 m., kai Rasai Aiškinytei buvo 35-eri. Iki pasirodant knygai
„Rūko nesugadinti“, ji nebuvo rašiusi jokių trumposios
prozos, apskritai nerašė jokių grožinių tekstų. Vis dėlto
rašytoja atvirauja, kad net toks amžius kūrybai yra per jaunas
– norint kurti, reikia turėti, ką pasakyti, o kiekvieni metai
suteikia patirties ir brandina žvilgsnį į pasaulį.
2013 m.
pasirodęs Rasos Aškinytės romanas „Žmogus, kuriam
nereikėjo nieko“ buvo išrinktas metų knyga. Ji šio
pasiekimo nesureikšmina, tačiau džiaugiasi, kad jos kūryba patiko
tiek profesionaliems komisijos nariams, tiek skaitytojams. Anot jos,
grožinę literatūrą galima skirstyti į „knygas“ ir į
„produktus“ – pastarieji skirti greitam vartojimui ir
atsiranda dėl komercinės naudos. Moteris įsitikinusi, kad jos ne
tokios.
Už išorinio jos kūrybos sluoksnio visada slypi
intelektualinis klodas. Rašytoja kūrinio siužetą konstruoja
kaip nuotykių romaną: įsimintini veikėjai patenka į įvykių sūkurį,
susiduria su paradoksais, klaidžioja likimo vingiais. Literatūros
kritikas Laimantas Jonušys pastebi, kad Rasa Aškinytė į
kasdienybę žvelgia ne sentimentaliai, bet analitiškai. Ji
išvengia mokslinio schematizavimo, o įdėmų, ironišką
žvilgsnį paverčia literatūriniu žaidimu.
Šiandien
Rasa Aškinytė – žinomas vardas lietuvių literatūroje.
Jos plunksnai priklauso penki romanai. Du iš jų –
„Lengviausias“ (2011 m.) ir „Žmogus, kuriam nieko
nereikėjo (2013 m.) – išversti į anglų kalbą.
Prieš imdamasi grožinės kūrybos, ji parengė mokomąją
filosofijos knygą pradinukams ir 2009 m. parašė pasaką vaikams
„Beveik varlės“. Naujausias jos romanas „Istorija kaip
upė“ nagrinėja meilės ir pakantumo kitokiems temą.