Petras Cvirka (1909 m. kovo 25 d., Klangiai, Jurbarko raj. – 1947 m.
gegužės 2 d., Vilnius) – Lietuvos rašytojas, politinis veikėjas, sovietinės propagandos paverstas tarybinės literatūros ikona.
Petras Cvirka gimė neturtingų ūkininkų šeimoje. Tėvas mirė anksti. Nors šeima gyveno skurdžiai, motina išleido gyvą ir kūrybingą Petriuką į Velionos pradžios gimnaziją. Vėliau mokėsi Vilkijos progimnazijoje, kurią baigęs 1926 m. įstojo į Kauno meno mokyklą, tačiau menininku netapo – atsidėjo literatūrai: jau besimokydamas rašė eilėraščius, apsakymus, publicistiką.
Išgarsėjo novelių rinkiniu „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.
1931-1932 m. studijavo literatūrą ir meną Paryžiuje.
P. Cvirka įsitraukė į kairuoliško „Trečiojo fronto“ veiklą. Kairuoliškumas stiprėjo ir rašytojo kūryboje.
1934 m. pasirodo satyrinis romanas „Frank Kruk“ - pirmasis satyrinis romanas lietuvių literatūros istorijoje. Tais pačiais metais rašytojas priimtas į Lietuvių rašytojų draugiją.
Po metų pasirodo romanas „Žemė maitintoja“, o 1936 m. -
romanas „Meisteris ir sūnūs“.
Ketvirtajame
dešimtmetyje Cvirka, kadangi priklausė kairiajam inteligentijos
sparnui, įstojo į Komunistų partiją, buvo išrinktas Liaudies
seimo deputatu, o 1940 m. drauge su kitais delegacijos nariais (tarp jų
ir Salomėja Nėris) vyko į SSRS Aukščiausiosios tarybos VII
sesiją Maskvoje su prašymu priimti Lietuvą į Sovietų
Sąjungą.
Karo metu pasitraukė į Rusiją.
Buvo LTSR rašytojų sąjungos pirmininkas, redagavo žurnalą „Pergalė“.
Cvirka mirė 1947 metais. Palaidotas Rasų kapinėse.
Petro Cvirkos žmona – tapytoja Marija Cvirkienė.
