Omaras Chajamas (Omar Khayyam)

Algebroje suklasifikavo kubines (trečiojo laipsnio) lygtis ir pateikė jų sprendimą naudojant kūgio pjūvius. Irane žinomas kaip tikslesnio už europietišką kalendoriaus sudarytojas.

Omaras Chajamas gimė Nišapure (Irano rytuose). Tai buvo didelis XI amžiaus miestas, kuriame gyveno keli šimtai tūkstančių gyventojų. Miestas buvo garsus bibliotekomis ir prekyvietėmis, čia veikė keletas mokyklų, tarp jų ir aukštojo mokslo.

O. Chajamo tėvas buvo gana turtingas amatininkas ir išgalėjo leisti sūnų į mokslus. Tėvas anksti mirė, tuomet O. Chajamui buvo 16 metų, netrukus jis neteko ir motinos.

Omaras Chajamas jau būdamas septyniolikos metų buvo gerai išstudijavęs filosofijos mokslus ir turėjo puikią atmintį. Pirmasis jo mokslinis darbas vadinosi „Aritmetikos problemos“ ir aptarė šaknies traukimą iš sveikojo, teigiamo skaičiaus. Taip pat yra iki mūsų laikų išlikęs O. Chajamo darbas „Algebrinis traktatas“.

Tuo metu, kai gyveno ir dirbo Omaras Chajamas, daugelis mokslininkų, gydytojų, poetų būdavo priimami dirbti į rūmus. Didikai laikė garbe po savo sparneliu priglausti garsius menininkus ar mokslininkus. Omaras Chajamas turėjo keletą mecenatų, kol galiausiai pateko į sultono Maliko rūmus Isfahano mieste. Čia jis galėjo laisvai atsiduoti mokslams ir kūrybai. Pats miestas tuo metu klestėjo, jame lankydavosi daug keliautojų, rūmuose dirbo ir daugiau mokslininkų bei menininkų.

Vėliau Omaras Chajamas buvo pakviestas tapti rūmų observatorijos vadovu. Sultonas negailėjo pinigų naujausiems įrenginiams ir geriausiems astrologams pasamdyti. O. Chajamui buvo pavesta sukurti naują kalendorių. Per penkerius metus Omaras Chajamas su pagalbininkais sukūrė „Malikšacho metų skaitytuvą“, kuris buvo septyniomis sekundėmis tikslesnis už dabar naudojamą Grigaliaus kalendorių (jo metinė paklaida yra 26 sekundės). Nėra aišku, kodėl O. Chajamo kalendorius nebuvo įdiegtas ir naudojamas plačiau. Juo vadovaujamasi Irane ir Afganistane.

O. Chajamas garsėjo ir kaip labai geras astrologas bei aiškiaregys, jo prognozės būdavo itin tikslios. Tačiau tuo pat metu jis dirbo ir mokslinį darbą – rašė matematinius, filosofinius traktatus, kūrė savo garsiuosius ketureilius – rubajatus, jo karjera klestėjo. Tačiau 1092 metais mieste kilo religinė nesantaika, buvo nužudytas ministras, vėliau ir sultonas Malik. Nauji šeimininkai nebuvo tokie palankūs O. Chajamui, jie uždarė ir jo observatoriją. O. Chajamo prognozės ir aiškiaregystės papiktino to meto musulmonų tikėjimo vadovus. Laisvamanyste apkaltintam O. Chajamui teko bėgti ir gelbėti savo gyvybę. Jis išvyko į Meką.

Omaras Chajamas senatvėje atsisakė savo religijos ir grįžo gyventi į gimtąjį miestą. Paskutiniuosius 10–15 metų jis vengdavo žmonių ir bendravimo, daug skaitė. Dėl tikslios jo mirties datos iki šiol ginčijamasi.

Išminties, laisvės ir humoro kupini jo sukurti ketureiliai rubajatai cituojami ir skaitomi iki šiol.