Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras yra valstybinė mokslo leidybos įstaiga, 1997 metais įsteigta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos.
Tai didžiausias enciklopedinių leidinių leidėjas Lietuvoje,
puoselėjantis ir sistemingai plėtojantis lietuviškų
enciklopedijų tradicijas. Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas
buvo organizuotas iš Mokslo ir enciklopedijų leidyklos, 1992 metais
įsteigtos sujungus dvi valstybines leidyklas – „Mokslo“
leidyklą ir Valstybinę enciklopedijų leidyklą.
MELC savo
veiklą plėtoja bendradarbiaudamas su Lietuvos aukštosiomis
mokyklomis, mokslo institutais, Lietuvos mokslų akademija, kultūros ir
švietimo įstaigomis, kūrybinėmis ir visuomeninėmis
organizacijomis. Centro strateginis tikslas – rengti ir
leisti fundamentalius mokslo ir kultūros leidinius, kaupti ir sisteminti
mokslinę informaciją, vykdyti valstybės leidybos programas: rengti ir
leisti visuotines bei šakines enciklopedijas, lietuvių kalbos,
dvikalbius ir terminų žodynus, vadovus ir žinynus. MELC kuria
enciklopedinės ir leksikografinės informacijos pateikimo metodikas ir
algoritmus. Nuo 2003 metų leidžia leidinius ir kitomis kalbomis:
anglų, rusų, vokiečių, italų.
Dauguma MELC leidinių
parengti Lietuvos istorikų, lituanistų, menotyrininkų, įvairių
sričių mokslininkų ir specialistų. Reikšmingiausias ir
didžiausias MELC leidybinės veiklos projektas – kartu su Lietuvos
akademine bendruomene parengta 25 tomų „Visuotinė lietuvių
enciklopedija“. Be enciklopedinių leidinių, MELC leidžia
visuomenės, gamtos ir technikos mokslų monografijas, Lietuvos ir
užsienio autorių mokslinius veikalus, mokslo populiarinamąsias knygas,
lietuvių raštijos ir etninės kultūros paminklus, Lietuvos ir
pasaulio kultūros, mokslo ir technikos paveldo veikalus, vadovėlius
aukštosioms mokykloms, elektroninius žodynus, informacinius
leidinius, vadovus ir žinynus, periodinį bendrinės kalbos žurnalą
„Gimtoji kalba“.