Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras yra valstybinė mokslo leidybos įstaiga, 1997 metais įsteigta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos. Tai didžiausias enciklopedinių leidinių leidėjas Lietuvoje, puoselėjantis ir sistemingai plėtojantis lietuviškų enciklopedijų tradicijas.
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas buvo organizuotas iš
Mokslo ir enciklopedijų leidyklos, 1992 metais įsteigtos sujungus dvi
valstybines leidyklas – „Mokslo“ leidyklą ir Valstybinę
enciklopedijų leidyklą.
MELC savo veiklą plėtoja
bendradarbiaudamas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, mokslo
institutais, Lietuvos mokslų akademija, kultūros ir švietimo
įstaigomis, kūrybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Centro
strateginis tikslas – rengti ir leisti fundamentalius mokslo ir
kultūros leidinius, kaupti ir sisteminti mokslinę informaciją, vykdyti
valstybės leidybos programas: rengti ir leisti visuotines bei
šakines enciklopedijas, lietuvių kalbos, dvikalbius ir terminų
žodynus, vadovus ir žinynus. MELC kuria enciklopedinės ir
leksikografinės informacijos pateikimo metodikas ir algoritmus. Nuo 2003
metų leidžia leidinius ir kitomis kalbomis: anglų, rusų, vokiečių,
italų.
Dauguma MELC leidinių parengti Lietuvos istorikų,
lituanistų, menotyrininkų, įvairių sričių mokslininkų ir
specialistų. Reikšmingiausias ir didžiausias MELC leidybinės
veiklos projektas – kartu su Lietuvos akademine bendruomene parengta
25 tomų „Visuotinė lietuvių enciklopedija“. Be
enciklopedinių leidinių, MELC leidžia visuomenės, gamtos ir technikos
mokslų monografijas, Lietuvos ir užsienio autorių mokslinius veikalus,
mokslo populiarinamąsias knygas, lietuvių raštijos ir etninės
kultūros paminklus, Lietuvos ir pasaulio kultūros, mokslo ir technikos
paveldo veikalus, vadovėlius aukštosioms mokykloms, elektroninius
žodynus, informacinius leidinius, vadovus ir žinynus, periodinį
bendrinės kalbos žurnalą „Gimtoji kalba“.