Marius Povilas Elijas Martynenko

Europoje už tai pelnė bronzos apdovanojimą.

Jėzuitų gimnaziją baigęs jaunuolis studijavo filosofiją, ieškojo savęs vertimo studijose, o galiausiai pasirinko siekti aktoriaus karjeros. Jo gyvenimo aprašymas taip pat ne mažiau įspūdingas – čia telpa vertėjo, redaktoriaus, tekstų įgarsintojo patirtis, laiškanešio ir naktinio portjė viešbutyje darbai. Kiekvienas iš šių užsiėmimų – sutikti žmonės, kiekviena darbe praleista diena ir naktis – nauja istorija.

Rašytojo mama – filologė, verčianti iš ir į šešias kalbas, tad Elijas Martynenko įsitikinęs, kad meilę literatūrai ir žodžiui įkvėpė būtent mama. Kai jo vaikystės draugai už nusikaltimus sėdo į nepilnamečių kolonijas, Elijas saugią priebėgą rado už knygų lentynos. Elijaus Martynenko gyvenimas nebuvo lengvas – jo tėtis vis dar kali už žmogžudystę, o jis pats ne tik išbandė daugybę darbų ir metė keletą studijų universitete. Jam teko išgyventi ne vieną hipoglikemijos komą ir ne vieną kartą atsidurti ties riba skiriančia gyvenimą ir mirtį. Jis buvo gydomas psichiatrijos ligoninėje ir metus gyveno vienuolyne. Nepaisant to jis teigia, kad išgyvenimai nėra pagrindinis poezijos variklis – tai dažnam tėra pasiteisinimas ir kaukė.

Pirmoji jo knyga „Be penkių pasaulio pradžia“ nėra tik skaudžių patirčių atspindys. Šioje knygoje skausmą ir destrukciją atsveria humoras, absurdas ir net pozityvumas. Ši knyga tai pirmiausia yra asmeniškas ir atviras pokalbis, kuris dažnai būna sarkastiškais ir nejaukus. Elijas Martynenko teigia, kad pasakoja apie pasaulį – tokį, koks jis yra. Knygos pavadinimą, anot jo, įkvėpė niekada jo taip ir neužrašytas kūrinys, kurį jis spontaniškai atliko Portugalijoje.