Ludwig Wittgenstein

balandžio 29 d., Kembridžas, Jungtinė Karalystė) – žymus austrų kalbos, logikos ir vaizduotės filosofas, Kembridžo universiteto filosofijos profesorius.


Gimė Vienoje. Jo tėvai - Karlas ir Leopoldina Vitgenšteinai - buvo viena garsiausių ir turtingiausių Austrijos-Vengrijos imperijos šeimų. Liudvigas buvo jauniausias iš aštuonių vaikų.


Kelis metus Liudvigas studijavo inžineriją Berlyne, vėliau mokėsi Mančesterio universitete. Baigęs užsiėmė orlaivių konstrukcijų projektavimu. Susidomėjęs logikos ir filosofijos problemomis 1911 m. atvyko į Kembridžą ir tapo matematinės logikos žvaigždės Bertrando Russello mokiniu, padėjėju ir draugu.


1913 m. grįžo į Austriją. 1914 m., Pirmojo pasaulinio karo pradžioje, Vitgenšteinas įstojo į Austrijos armiją. 1917 m. pateko į nelaisvę. Kovodamas fronte ir kalėdamas karo belaisvių stovykloje Vitgenšteinas parašė garsųjį "Loginį filosofijos traktatą", kuris 1921 m. buvo išleistas vokiečių, o 1922 m. anglų kalba.


Šis veikalas sukėlė Europos filosofų tarpe labai didelį susidomėjimą. Vitgenšteinas, galvodamas, kad visos pagrindinės "Traktato" filosofinės problemos jau išspręstos, tuo metu jau dirbo mokytoju kaimo mokykloje Žemutinėje Austrijoje, vėlai vienuolyne sodininku.


1926 m. Vitgenšteinas suprato, kad ne visos filosofinės problemos išspręstos ir kad jo "Traktatas" klaidingai interpretuojamas, ir, galiausiai, kad kai kurios knygoje išdėstytos idėjos yra klaidingos. Vitgenšteinas grįžo į Kembridžą tęsti filosofinių tyrimų.  Nuo to laiko iki pat mirties jis dirbo Filosofijos katedroje Kembridžo universitete ir sukūrė iš esmės naują filosofijos kalbą. Darbą universitete tik trumpam buvo nutraukęs Antrojo pasaulinio karo metais, kai įsidarbino sanitaru Londono ligoninėje.


Liudvigas Vitgenšteinas buvo neeilinė asmenybė - intelektualas, filosofas ir humanistas. Jis pergyveno du karus ir atsisakė didžiulio palikimo paaukodamas jį labdarai. Kasdieniame gyvenime Vitgenšteiną domino labai įvairūs dalykai: ja patiko naivoki Holivudo filmai, jis mėgo Robindranato Tagorės poeziją, jį žavėjo vėlyvojo Tolstojaus idėjos, religija, jis domėjosi medicina (Vitgenšteinas sukūrė prietaisą kraujo spaudimui matuoti) ir architektūra (1920 metų pabaigoje kartu su Paulu Engelmanu suprojektavo namą savo seseriai Margaret).

Jau po Vitgenšteino mirties 1953 m. išspausdinta knyga" Filosofiniai tyrinėjimai". Jam gyvam esant be "Loginio filosofijos traktato" buvo išleista tik dar viena knyga - savadarbis rašybos žodynėlis vaikams, kuris dabar yra bibliografinė retenybė.