Lisa Gardner

„Augau skaitydama Erlo Stenlio Gardnerio, Stiveno Kingo, Džono Saulo, Karin Slaughter, Tess Gerritsen ir Lee Childo romanus“, – prisimena rašytoja. Lisa Gardner išgarsėjusi detektyviniais trileriais „Žudymo metas“ („The killing hour“) ir „Dar vienas nusikaltimas“ („The next accident“), karjeros pradžioje įkvėpimo sėmėsi iš savo garsaus tėvynainio, Thomas‘o Harris‘o romano „Avinėlių tylėjimas“ („The silence of the lambs“).

„Pirmą kartą mane sutikę žmonės dažniausiai klausia: kaip tokia graži, simpatiška moteris gali rašyti tokius niūrius ir tamsius romanus?“, – atvirauja Lisa Gardner.

„Augau priemiestyje, dviejų buhalterių šeimoje. Normali vaikystė, normalūs namai, normali šeima. Gal tai tiesiog toks savotiškas laimingos ir nerūpestingos vaikystės padarinys, maištingas noras išsivaduoti iš normalių gyvenimo rėmų“, – juokauja rašytoja.

„Kiek prisimenu, visada mėgau skaityti, bet dar labiau rašyti. Savo pirmąjį „romaną“ pradėjau rašyti sulaukusi šešerių. Bet tai, ką tuomet rašiau,  sunku pavadinti literatūra. Kai man suėjo aštuoniolika, gimė idėja parašyti romantišką istoriją „Pasivaikščiojimas po vidurnakčio. Tai buvo pasakojimas apie prostitutę, žiauraus nusikaltimo liudininkę, kurią nuo susidorojimo saugojo patrauklus detektyvas. Aišku, kad vėliau tarp jų užsimezgė visiems žinomas ir senas kaip pasaulis jausmas. Žinoma, kol pasiekė leidyklą, romanas buvo perrašytas net keletą kartų. Ir koks buvo mano džiaugsmas, kai vieną dieną už knygą gavau trijų tūkstančių dolerių pašto perlaidą. Pagalvojus, ne tiek ir daug, už trejų metų triūsą. Prisimenu, kad vėliau už tuos pinigus nusipirkau gerą darbinį kompiuterį.“

Nuo 2007-ųjų metų rašytoja su vyru ir dukrele gyvena Naujajame Hampšyre.

(pagal Alytaus raj. sav. viešosios bibliotekos įrašą)