Libertas Klimka

Libertas Klimka dar mokykloje susidomėjo fizika ir ją baigęs studijavo Vilniaus universiteto Fizikos ir matematikos fakultete. 1972-ais metais apgynė gamtos mokslų daktaro laipsnį.

Autoriaus biografiją papildo darbai Puslaidininkių fizikos institute (1963-1975) bei Vilniaus Gedimino technikos universitete (1975-1992). Nuo 1992-ų metų jis – Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros docentas, nuo 2003-čių metų – profesorius.

Pagrindinės akademiko domėjimosi sritys: mokslų ir technikos istorija, baltų kosmologija, lietuvių liaudies papročiai.

Mokslininkas yra vienas iš etnokosmologijos pradininkų mūsų šalyje. 1990-tais metais jis su astronomu Gunaru Kakaru Molėtų rajone įsteigė etnokosmologijos muziejų. Prisidėjo prie Nidos saulės laikrodžio projekto, domisi mūsų šalies bažnyčių laikrodžiais. 2007-tais metais išleido knygą „Saulės laikrodžiai Lietuvoje“. Aktyvi asmenybė priklauso įvairioms fizikų, istorikų, kraštotyrininkų, astronomų asociacijoms ir draugijoms.

Liberto Klimkos bibliografija įspūdinga – jis parašė daugiau nei aštuonis šimtus straipsnių, skirtų tiek akademinei bendruomenei tiek mokslo populiarinimui. Autorius dažnai pasisako įvairiose laidose, rašo žiniasklaidai, taip pat priklauso mokslinių leidinių redakcijoms. Liberto Klimkos sudarė kelis liaudies tradicijų kalendorius.

Autoriui priklauso daugiau nei dvidešimt įvairių knygų. Mokslinę literatūrą jis rengia tiek vienas, tiek su bendraautoriais. Plačiajai visuomenei įdomi mokslo populiarinimo knyga „Vadovas po senąją Vilniaus universiteto Astronomijos observatoriją“. Autorius supažindina su vieta, kurioje buvo pirmą kartą buvo nustatyta Vilniaus geografinė platuma, taip pat atrasta mažoji Paladės planeta ir nuveikta kitų įspūdingų darbų.

Besidomintiems Vilniaus istorija rekomenduojama knyga „Rimtos, juokingos ir graudžios senojo Vilniaus istorijos“, kurioje Libertas Klimka siūlo leistis į miesto praeitį ir per istoriją pažinti jo įvairovę. Kūrinys apima istoriją, kultūrą, tradicijas ir paveldą bei kuria dar nematyta Lietuvos sostinės portretą. Šioje knygoje atsiskleidžia autoriaus kūrybos bruožai –  gyvas ir šmaikštus stilius.

Besidomintiems paveldosauga vertinga pasirodys knyga „Užkopus į varpų bokštą“. Čia mokslininkas aprašė vertingiausius istorinius Lietuvos bažnyčių bokšto varpus ir su jais sujungtus laikrodžius.

Libertas Klimka mokslui nusipelniusi asmenybė, kurios darbai ir tyrimai cituojami vadovėliuose, o plačioji visuomenė turi progą susipažinti su Lietuvos paveldu, tradicijomis ir papročiais. Siūlome knygas pirkti internetu ir sužinoti daugybę įdomių dalykų.