Kostas Kubilinskas

Nacių okupacijos metais, mokydamasis Vilkaviškio gimnazijoje čia leistuose slaptuose laikraščiuose išspausdino kelis antibolševikinius kūrinėlius.
Karo metais paskelbė antibolševikinių eilėraščių ir poemų – eilėraštį „Stalino ūsai“, poemą „Eltėesera (L.T.S.R.)“ ir kt. Dėl to 1946 m. pašalintas iš Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos.

Prasidėjus antrai sovietinei okupacijai atvyko į Vilnių, įsidarbino „Komjaunimo tiesos“ redakcijoje, tapo komjaunuoliu. Petras Cvirka jį laikė vienu iš talentingiausių jaunųjų rašytojų.
Dėl karo metais paskelbtų antibolševikinių kūrinių 1946 m. rudenį pašalintas iš Vilniaus jaunųjų rašytojų sekcijos, Vilniaus universiteto, laikraščio redakcijos. 1946 m. žiemą gyveno draugo tėviškėje Baibių kaime. Pajutęs, kad juo domisi vietinis saugumas, vėl grįžo į Vilnių.

1947 m. rašytojas buvo užverbuotas sovietinio saugumo ir infiltruotas į partizanų būrį (partizaniškas slapyvardis – „Kapsas“, MGB duotas agentūrinis slapyvardis – „Varnas“.)  1949 m. kovo 7 d. dieną Kostas Kubilinkas nušovė miegantį Dainavos apygardos partizanų vadą Benediktą Labėną-Kariūną ir išdavė visas jam žinomas partizanų slėptuves. Tąkart žuvo 15 partizanų.
Mainais už sėkmingą bendradarbiavimą su KGB jam buvo pažadėta leista grįžti į universitetą, dirbti rašytoju, taip pat materialinė parama.

Nuo 1949 metų dirbo leidykloje, žurnalo “Žvaigždutė“ redakcijoje. Mirė netoli Maskvos, poilsio namuose Malejevkoje, perdozavęs alkoholio.
Palaidotas Antakalnio kapinėse.