Žydų mistika ir jos pagrindinės srovės

Kapitalinis Gershomo Scholemo (1897–1982) veikalas Žydų mistika yra epochinės reikšmės knyga. Tai ne tik solidi mokslinė monografija, kurioje autorius sistemiškai apibendrina kelis dešimtmečius trukusių filologinių, filosofinių ir teologinių tyrinėjimų rezultatus, bet ir vienas pamatinių tekstų, supažindinančių Vakarų skaitytoją su neaprėpiamai turtinga dvasine žydų tradicija.
Šios unikalios knygos vertimas į lietuvių kalbą jau savaime yra neeilinis mūsų kultūros įvykis: iki šiol lietuvių kalba neturėjome nė vieno šiai temai skirto teksto, svarumu prilygstančio Scholemo veikalui. Žydų mistikos autorius, pats tekstologiškai ištyręs daugumą šaltinių, apie kuriuos taip įtaigiai pasakoja šios knygos puslapiuose, dvasinį žydų pasaulį ne tik atskleidžia iš vidaus, bet ir nusako kalba, suprantama kiekvienam intelektualui.
Gershomas Scholemas, be šio fundamentinio veikalo, yra paskelbęs darbus Kabalos ištakos (1966), Kabala ir jos simbolika (1966), Žydų mesianizmas (1974) bei daugelį kitų didesnės ir mažesnės apimties tyrinėjimų. Ir šiaip neprilygstamą autoriaus gebėjimą filosofiškai interpretuoti mistines senovės vizionierių įžvalgas bei painias teologines idėjas Scholemo darbuose dar labiau sustiprina itin skvarbus tekstologo ­žvilgsnis. Tyrinėtojas, laikomas mokslo apie Kabalą pradininku, prieškario Europoje įgijo pavydėtinai platų ir gilų humanitarinį išsilavinimą, puikiai išmanė ir žydiškąją, ir graikiškąją kultūrinę tradiciją. Kadangi jos abi formuoja kultūrinius europinės civilizacijos pamatus, Scholemas, savuosiuose tyrinėjimuose paliudydamas savo dvasinę giminystę tiek žydiškų, tiek ir graikiškų vertybių pasauliui, prieš mūsų akis iškyla kaip tikras europietis ir dvasinių Europos pamatų gynėjas.