Žvaigždžių karaliai. PFAF-253

Jau ne vieną vakarą Džonas Gordonas, kuklus Niujorko firmos tarnautojas, girdi savo sąmonėje iš kosmoso tolių atsklidusį kvietimą atsiliepti. Nepažįstamas balsas jam primygtinai siūlo apsikeisti sąmonėmis ir aplankyti už 200 000 metų ateityje nutolusias žvaigždžių karalystes, savo akimis pamatyti, kaip, pasklidę po visą Galaktiką, gyvena tolimi žmonijos ainiai...
Serija "Pasaulinės fantastikos Aukso fondas" Nr. 253

"Kosminės operos" pradininkas - žymus JAV rašytojas Edmondas Mūras Hamiltonas gimė 1904 m. spalio 21 dieną Jongstauno miestelyje, Ohajo valstijoje. Penkiolikmetis įstojo į Vestminsterio koledžą Pensilvanijoje. Labai domėjosi fizika, tačiau po dvejų metų buvo pašalintas iš ko-edžo, nes peiliu išraižė vietinės koplyčios sienas nežinia kokiomis formulėmis. Tada teko įsidarbinti geležinkelio prižiūrėtoju. Kai šis etatas buvo panaikintas, E.Hamiltonas ėmėsi rašytojo amato. Paskutinę 1946-ųjų dieną vedė scenaristę (dabar jau pagarsėjusią fantastinių romanų autorę) Ly Breket (Leigh Brackett). Hamiltonų šeima daug keliavo, itin domėjosi indėnų bei senųjų Žemės civilizacijų kultūriniu paveldu. Mirė rašytojas 1977 m. vasario 1 dieną.
Pirmąjį savo MF apsakymą "Siaubingasis Marmuto dievas" išspausdino žurnale Weird Talės 1926-aisiais. O jau po poros metų tame pačiame žurnale publikuotas apsakymas "Triuškinantis saules" laikomas bene pirmuoju kūriniu, kurį vėliau literatūros kritikai priskirs "kosminės operos" žanrui.
Paprastai "kosmine opera" vadinama tokia mokslinė fantastika, kurioje Žemės žmogus su draugais (nebūtinai humanoidais) tolimojo kosmoso platybėse aptinka grėsmę, ketinančią sunaikinti gimtąją Galaktiką. Tada vienui vienas - arba pasitelkęs tarpžvaigždinę armadą - iš pašaknų likviduoja "blogiukus", ir Gėris triumfuoja.