Žuvėdra

Rusų klasiko Antono Čechovo drama „Žuvėdra“ vėl į dienos šviesą iškelia amžiną problemą – skirtingų kartų žmonių santykius. Autorius per eilinių žmonių gyvenimą atskleidžia tarpusavio santykių sudėtingumą. Antonas Čehovas vaizduoja romantiškus ir meninius konfliktus tarp keturių personažų: garsaus rašytojo Boriso Trigorino, išradingosios Ninos, blėstančios šlovės aktorės Irinos ir jos sūnaus – simbolisto dramaturgo Konstantino.

Pjesės veiksmas vyksta Rusijos provincijos dvare, kur gyvena buvęs valstybės tarybos narys kartu su sūnėnu Konstantinu. Konstantinas – poetas svajojantis pastatyti modernų spektaklį. Dvare lankosi ir Konstantino mama Irina – garsi aktorė, kurios geriausi laikai eina užmarštin. Ji čia atsiveža ir savo meilužį, sėkmingą rašytoją Borisą Trigoriną.

Konstantinas pradeda įgyvendinti svajonę ir planuoja pastatyti spektaklį dvaro svečiams, o pagrindinį vaidmenį turėtų atlikti Nina – kaimynų duktė. Tiesa, Ninos tėvai priešinasi dukros potraukiui, nes aktorystę laiko nepadoria ir visuomenės padėties neatitinkančia veikla. Tačiau pati Nina dėl aktorės karjeros linkusi geriau išsižadėti savo padėties.

Pagrindinės dramos „Žuvėdra“ temos – kūryba, ambicijos ir žmonių santykiai. Pjesė parašyta 1895-tais metais ir pirmą kartą pastatyta 1986-tais. Tiesa, spektaklis nesulaukė pasisekimo, o Antonas Čechovas iš nusivylimo ketino nustoti rašyti. Visgi, vėlesni pastatymai buvo kur kas sėkmingesni, o autorius paakintas šlovės sukūrė ir garsiąją trilogiją „Dėdė Vania“, „Trys seserys“ ir „Vyšnių sodas“.1909-tais metais pjesė buvo išversta į anglų kalbą ir pirmą kartą parodyta Glazgo Karališkajame teatre. Nuo to laiko „Žuvėdra“ pasirodė daugelyje pasaulio scenų, taip pat ir Lietuvoje. 2015-tais metais spektaklį sukūrė Juozo Miltinio Panevėžio dramos teatras. 2014-tais metais šią dramą naujam gyvenimui prikėlė ir Oskaras Koršunovas, kuris spektaklį parodė ir pasaulio žiūrovams.

Antonas Čechovas (1860-1904) yra garsus rusų prozininkas, pjesių, apsakymų bei apysakų autorius. Jis Maskvos universitete baigė medicinos specialybę ir dirbo gydytoju, tuo pačiu metu rašė įvairius kūrinius į satyrinius laikraščius. Ankstyvojoje Antono Čechovo kūryboje jaučiama buitinė satyra, visuomenės ydų kritika. Vėliau tekstuose ėmė vyrauti lyrinis tragizmas. Autoriaus kūryba padarė įtaką Vakarų Europos ir rusų literatūrai bei teatrui. Daugelis jo kūrinių buvo ekranizuota.

Iš rusų kalbos vertė Motiejus Miškinis