Ieva Judickytė gimė 1989 m. birželio 18 d. Vilniuje. Mokėsi Žemynos gimnazijoje. Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje studijavo turizmą ir viešbučių administravimą. Šiuo metu Lietuvos edukologijos universitete studijuoja taikomąją istoriją. 2008 m. pradėjo domėtis italų kalba bei kultūra, kiek vėliau - esperanto kalbos judėjimu.
Tai pirmoji jaunosios autorės knyga.
Leidinys "Žodis po žodžio: itališkai, lietuviškai, esperantiškai" yra pirmas bandymas lietuviškai ir esperantiškai kalbančiuosius supažindinti su italų kalba, suteikiant galimybę palyginti kalbų panašumus bei skirtumus, besimokantiems dviejų kalbų vienu metu praturtinti žodyną naujais posakiais, bei žodžiais. Knygą sudaro pokalbiai, gramatika ir žodynas.
Ci eldonajo estas unua provo konatigi litovojn kaj esperantistojn kun italą lingvo, donante la eblon kompari lingvajn similajojn kaj malsimilajojn. Por tiuj, kiuj lernas du lingvojn samtempe gi helpos ričigi la vortaron per novaj dirajoj kaj vortoj. Libro konsistas el fundamentaj konversaciaro, gramatiko kaj vortaro.
TURINYS * ENHAVO
TURINYS * ENHAVO
Pratarmė * Antaūparolo / 6-7
Kodėl mokytis italų kalbos? * Kial vi lernu la italan? / 8-9
Knygos sandara * Strukturo de la libro / 10-11
Santrumpos * Mallongigoj / 12-13
Italų kalbos abėcėlė * Italą alfabeto / 14-15
Garsų tarimo pavyzdžiai * Ekzemploj de prononco / 16-17
Pokalbiai - Konversacioj / 19
Gramatikos pagrindai * Fundamentą gramatiko / 103
Žodynas * Vortaro / 179
Italų-Lietuvių-Esperanto * Itala-Litova-Esperanta / 179
Lietuvių-Italų-Esperanto * Litova-Itala-Esperanta / 233
Esperanto-Italų-Lietuvių * Esperanta-Itala-Litova / 277
Leksikografiniai šaltiniai * Leksikografia fontaro / 320
Užrašams * Por notaro / 328
PRATARMĖ * ANTAÙPAROLO
PRATARMĖ
Dar pradinėse klasėse išgirdusi italų kalbą kaskart pagalvodavau: kaip norėčiau kalbėti šia gražia ir daininga kalba. Apimdavo toks "baltas" pavydas. Kiek vėliau nepasvertas įsitikinimas, jog neturėsiu kur šios kalbos panaudoti, mane atitolino nuo itališkos avantiūros. Jau baiginėjant vidurinę mokyklą vis dėlto nutariau imtis naujo gyvenimo žygio - italų kalbos, ir dabar galiu drąsiai pasakyti, jog tai buvo geras pasirinkimas. Italų kalbos mokytis yra įdomu, ne tik dėl to, kad ji be galo graži, bet ir dėl to, kad per kalbą daug giliau susipažinau su Italija ir italų kultūra.
Nors galbūt tik fragmentiškai, tačiau prisiliečiau ir prie kitų romanų kalbų; norėjosi atrasti panašumų su italų kalba, o jų tikrai gausu. Neišsprūdo ir tarptautinė esperanto kalba, juk ji pasiskolino net šešiasdešimt procentų žodžių iš romanų kalbų. Ir turiu pripažinti, kad italų kalbos studijos man atvėrė ne tik tos tautos, bet ir kitų kalbų vartus.
Išmokus kalbą, ją nesunku ir pamiršti. Todėl nutariau daugiau keliauti, žiūrėti filmus ir skaityti knygas. Kartą pagalvojau, kad naudinga būtų pristatyti bent pagrindinius italų kalbos dalykus lietuviškai bei esperantiškai publikai. Kodėl pasirinkau būtent esperanto, o ne kokią nors kitą kalbą? Todėl, kad šių trijų kalbų sąlyčio taškų dar niekas nėra pristatęs ir todėl, kad lietuviškai kalbantiesiems atskleisčiau italų bei esperanto kalbų panašumus. Galbūt tai padiktavo ir praktinis momentas; juk keliaujantiems į Italiją ir besilankantiems esperanto renginiuose tikrai bus pravartu viską turėti vienoje knygoje.
Štai pirmasis bandymas į itališkus pokalbius, gramatiką bei žodžius pažvelgti lietuvių ir esperanto kalbų akimis. Iš anksto atsiprašau už netikslumus ar klaidas, kurios nors ir po kruopštaus redagavimo gali išnirti. Esu labai dėkinga savo tėvams Dianai ir Valdemarui, kurie atidavė tikrai daug, kad galėčiau studijuoti italų kalbą, dėkoju savo dėstytojui dr. Gediminui Degėsiui, padėjusiam per kalbą pamilti italų kultūrą, dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios knygos gimimo.
Sėkmės kelionėse, studijose ir draugystėje!
ANTAÙPAROLO
Kiam mi lernis en elementa lernejo, mi ekaùdis italan paroladon kaj ofte pensis: ankaù mi volus paroli ci belsonan lingvon. Mi farigis enviema bonsence. Iomete pli malfrue nepesita konvinko, ke mi ne havos eblon uzi la italan, malproksimigis min for de itala avanturo. Nur en lasta jaro de mezlernejo mi finfine decidis komenci novan heroagon en la vivo - lerni la italan. Kaj nun mi povas eldiri kurage, ke tio estis bona elekto. Lernado de itala lingvo estas interesa ne nur prò tio, por ke gi estas senfine bela, sed ankaù prò tio, ke kun lingvo mi ekkonis Italion kaj italan kulturon pli profunde.
Eble nur fragmente tamen mi konatigis ankaù kun aliaj latinidaj lingvoj; mi volis trovi similon kun la itala, kaj ci lingvo estas ege simila je aliaj. Ne preterpasis ankaù la internacia Esperanto, car gi prunteprenis ec sesdek procentojn da vortaro el latinida lingvaro. Kaj mi devas agnoski, ke la studado de la itala malfermis por mi la pordon ne nur al tiu lingvo, sed ankaù al aliaj.
Oni lernas lingvon, sed ankaù facile oni forgesas gin. Pro tio mi decidis vojagi multe, rigardi filmojn kaj legi librojn. Iam mi ekpensis, ke utilus prezenti almenaù fundamenton de la itala por litova kaj Esperanta publikoj. Kial do mi elektis Esperanton, sed ne iun alian lingvon? Tial, ke la rilatoj inter ci tri lingvoj neniam estis priskribitaj jene kaj prò tio, ke por litove-parolantoj mi malkovru la similajojn de itala lingvo kaj Esperanto. Eble ankaù la praktika momento diktis tion; car por vojagantoj al Italio kaj vizitantoj de Esperanto-arangoj estas afero bona havi cion en unu libro.
Jen la unua provo al italaj konversaciaro, gramatiko kaj vortaro ri-gardi per okuloj de la litova kaj Esperanto. Antaùtempe mi pardonpetas prò malprecizoj kaj eraroj, kiuj eè post akurata redaktado povas aperi. Ege mi dankas al miaj gepatroj Diana kaj Valdemaras, kiuj elvere donis multon, ke mi studu la italan, mi same dankas al mia estimata profesoro d-ro Gediminas Degésys, kiu instruis min tra la lingvo ekami la kulturon, mi dankas al ciuj, kiuj iel ajn helpis, ke la libro aperu.
Bonsancon en la vojagoj, studado kaj amikeco!
