Žmogaus gyvenimo nesėkmių ir ligų priežastys bei galimybės jų išvengti (7-oji laida)

Knygos "Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti" autorius padeda žmonėms, jų vaikams bei tolimesniems palikuoniams pasveikti nuo dvasinių ir fizinio kūno ligų, aprašo unikalius savo praktinius tyrimus, jų rezultatus ir išvadas. Per savo aiškiaregystės, aiškiagirdystės ir kitas biodiagnosto galimybes jis atskleidžia sukaupto pykčio, neapykantos, nuoskaudų, nusivylimų, agresijos, karų, abortų ir kitokių negatyvių jausmų ir emocijų naikinantį poveikį žmogaus ir jo palikuonių sveikatai. Parodoma Krikšto, nuodėmės, atgailos, maldos ir dvasinės ramybės praktinė vertė ir svarba žmogaus likimui ir sveikatai.

Knygoje "Žmogaus gyvenimo nesėkmių bei ligų priežastys ir galimybės jų išvengti" analizuojamos nesveikų vaikų gimimo, nesėkmingo verslo, bedarbystės, pasmerkto likimo ir kitų gyvenimo negandų pagrindinės priežastys, galimybės jų išvengti bei jas panaikinti. Išdėstytas autoriaus požiūris į šiuolaikines šeimos problemas, taip pat dirbtinį apvaisinimą, organų persodinimą, laisvą meilę ir kt. Pateikti pavyzdžiai - tikros istorijos, kurios rodo autoriaus metodo veiksmingumą ir išvadų vientisumą.

Jonas Markūnas gimė 1943 m. Lietuvoje, Ukmergės rajone. Radioinžinierius. Dirbo Vilniaus radijo komponentų gamykloje, vėliau elektrotechnikos gamybiniame susivienijime „ELFA". Karjerą baigė generalinio direktoriaus pavaduotoju.
Iš prigimties jautrus biolaukams. Nuo 1984 m. domisi šiais reiškiniais ir praktikuoja. Skaito paskaitas Lietuvoje, Latvijoje, Vokietijoje ir Rusijoje. Besikreipiantiems padeda spręsti sveikatos problemas, bendrauja su medikais.
Skirtingai nuo kitų biodiagnostų, J. Markūnas vien savo praktiniais tyrimais ir logine analize nustatė, kad žmogus - fizinio ir dvasinio kūnų vienovė. Jis nesureikšmina nei čakrų, nei aurų, nei mentalinio, astralinio ar kitokių kūnų, o tik mano juos esant sudėtinėmis dvasinio ir fizinio žmogaus kūno dalimis. Būtina j jas žiūrėti ne kaip j atskiras dalis, o kaip j vientisą sistemą, nes sudėtinių dalių nevisavertiškumas ir parodo, kad sutrikusi visa kūno sistema.
J. Markūnas kaip diagnostas - analitikas savo veiklą grindžia nuostata, kad dvasinės ir fizinės negalios priežastys - tai paties žmogaus ir jo protėvių negatyvios gyvenimo patirtys - nuodėmės. Nustatydamas negalios priežastį ir paaiškindamas jos pasekmes padeda žmogui suvokti ir išsivaduoti iš nuodėmės, susigrąžinti sveikatą ir harmoningus santykius su aplinka.

Pirmoji šios knygos laida pasirodė 1998 m. 2000 m. knygos autorius įkūrė ir vadovauja Vilniaus m. sveikuolių klubui „SATVA". Klubas siekia skleisti sveikatos pagrindų šviesą Lietuvoje ir už jos ribų.

Ištraukos iš skaitytojų laiškų

* Skaitydamas knygą, susitepiau šviesa ir nebegaliu tų dėmių išvalyti. Ojos vis didėja... (Martynas, Vilniaus Universiteto medicinos fakulteto studentas, Vilnius, 2000).

* Čia viskas apie mane parašyta. Kokioje nežinomybės tamsoje ir kaip gyvenome! O kaltinome kitus ir likimą... (Genutė, Vilnius, 2000).

* Skaitydama visą laiką verkiau. Vos pradėjus skaityti, kažkodėl pradėdavo byrėti ašaros (Sandra, Kaunas, 1999).

* Kai skaičiau antrą kartą, visos mano gyvenimo nuodėmės plaukė prieš akis lyg ekrane. Net smulkmenos - pavogtos iš gamyklos replės, varžtai... (Volodia, Vilnius, 1999).

* Dėkoju likimui, kad aš turiu Jūsų knygą. Seniai prašiau Aukščiausiojo, kad kas nors apie tai prakalbėtų lietuviškai... (Irena, Druskininkai, 1999).

* Labai dėkinga Jums, kad išleidote tokią knygą tai - dvasios turtai. Tik gaila, kad ją perskaityti ir daug ko iš jos pasimokyti galėjau tik dabar, o ne daugybę metų anksčiau. Tik dabar daug ką sužinojau... (Irena, Tauragė, 1999).

* Mes, bažnyčios bendruomenė, nesutinkame, kad po krikšto žmogus gali neturėti krikšto malonės, ir kad nekrikštytus žmones reikėtų laidoti kaip krikštytus. Tačiau aprašyta išraiškingai ir įtikinamai. Tepadeda Tau Dievas (Vyskupas Juozas Tunaitis, Vilnius, 2000.09).

* Nuostabu, kad ir Lietuvoje pagaliau atsirado žmogus, sugebantis gilintis ir analizuoti tokio masto problemas (Jura ir Vladislovas iš Vilniaus, 2000).

* Man reikėjo jį išgirsti, - kas tai per žmogus, kad apie jį tiek daug kalbama? Tik dabar pavyko atskleisti, kas vyksta paskaitų metu ir pačiam skaitant šią knygą (Marija, Kaunas, 2000).

* Klausiausi paskaitos, ir atrodė, kad kiekvienas žodis - perlas, įsigijau knygutę ir pradėjau skaityti kaip didžiausią lobį (Vitalija, Kaunas, 2000).

* Šią knygą reikėtų skaityti visai mūsų giminei... (Marija, 90 metų, Vilnius, 2001).

* Jos turinys sužavėjo mane iki ašarų. Norėčiau įsigyti šį gyvenimo vadovėlį. Jis būtų man gyvybiškai reikalingas ir taptų geriausiu palydovu per visą likusį mano gyvenimą šioje žemėje ir po to... (Zofija, Jurbarkas, 2001).

* Dėkingas Jums už šią knygą. Tikiuosi, kad jos išmintis taps kelrode žvaigžde dideliam skaičiui Lietuvos ir kitų šalių žmonių (Sigitas, Kaunas, 2001).

* Skaityti man buvo baisu, per kūną ėjo šiurpuliai. Juk tai visas mano gyvenimas su visomis nuodėmėmis ir ligomis!.. Manau, kad daugelis žmonių turi panašius likimus (Vanda, Vilnius, 2001).

* Man operuota gimda ir krūtys. Diagnozavę ketvirtos stadijos vėžį, gydytojai atsisakė man padėti. Perskaičiau Jūsų knygą, ir įvyko stebuklas: aš pasveikau... (Janina, 70 metų, Šiauliai, 2001).

* Perskaičiusi Jūsų knygą, įgavau jėgų ir vilties, stiprybės ir tikėjimo. Man tarsi viskas aplinkui pašviesėjo, į gyvenimą pradėjau žiūrėti kitomis akimis (Aldona, Kaunas, 2001).

* Ačiū Jums už šviesą... Mano gyvenimas įgavo kitą prasmę - dingo depresija, atsirado noras valyti sielą, skaidrinti mintis, stengtis suprasti kitus. Ačiū už pagalbą, mokantis suprasti gyvenimą. Ačiū, kad Jūs esate (Vitalija, Kaunas, 2001).

* Jūsų knyga suteikė mano protui ir sąmonei daug aiškumo, nuramino širdį, padėjo kitaip pažvelgti į savo praeitį ir ateitį (Elvyra, Vilnius, 2001).

* Tikiu, kad Lietuvos žmonės dėkingi Jums už paskaitas ir knygas, kuriose jie suranda vilties žiburėlį. Knyga eina iš rankų į rankas, ir nežinau, kada ši eilė baigsis. (Ona, Druskininkai, 2001).

* Toks pojūtis, lyg išsivalė mano vidinis variklis, dabar jis reikalauja tokių dalykų, kur seniau atrodė ne man, ne mano jėgoms, ne mano protui. Atsirado įkvėpimas, noras gyventi, noras kažką nuveikti, nors man jau 42 metai (Nijolė, Marijampolė, 2001).

* Jūsų knyga labai reikalinga tokiame pabirusiame pasaulyje. Neužtenka ją perskaityti, ją reikia turėti po ranka (Danutė, Mažeikių raj., 2001).

* Lukiškių kalėjime man į rankas papuolė Jūsų knyga. Manau, kad tai naujas darbas. Noriu keistis, noriu, kad žmonėms šalia manęs būtų gera (Romanas, Alytus, 2001).

* Dėkoju Dievui, Švenčiausiai Trejybei, Švenčiausiai Mergelei, visam Dangui ir žmonėms, ir Jums už knygą (Kazys, Kupiškis, 2002).

* Perskaitęs knygą supratau, kad nuo pat užgimimo aprašytą išmintį nešiojau širdyje. Tai buvo tarsi šviesos šaltinis užverstas akmeniu. Knyga nuritino šį akmenį. Šaltinis ištryško ir nuo to laiko vis stiprėja. (Jonas, Vilnius, 2005).

* Kuo ankščiau gėrėjausi ir net puikavausi, tas dabar pasibjaurėjimą kelia. Net keista, kad taip stipriai buvo aptemdytas protas. Ačiū už praregėjimą. (Jurijus, Marijampolė, 2005)

* Galvojau, kad baisiausia pasaulyje - savižudybė. Skaitau jūsų knygą ir manau, kad tos išminties nežinojimas - lygiai tas pats. Ačiū (Remigijus, Druskininkai, 2005)

* Ačiū už knygą. Manau brangesnės dovanos neįmanoma gauti. Šiąnakt skaitau ir sunku patikėti, kad gimtadienio proga gauni dovaną - atsakymą į tavo gyvenimą... (Zita, Danija, 2005)

* Žmogus, nesuvokdamas gyvenimo tiesų, tolsta gyvenimo migloje, Amžinybėje. Dėl esamų, o kartais įsivaizduojamų materialių nepriteklių, skurdo žmogus neretai tampa dvasios skurdžiumi. Dvasinis skurdas maudžia, nuščiūva, išnyksta, atgyja, vėl skaudžiai vingiuoja per sielą, pasislepia po rūpesčiais ir kasdieniniais siekiais, lyg stengdamasis atsiskirti nuo netikėtos minties, iškilusios iš praeities ir pergyvenimų dėl ateities. Nepasiduodantys ieško išeities, o nesuradusieji atsiduria ties praraja. Juose atsiranda grubumas, pilkumas, dulkės ant veido ir drabužių, tuščios rankos, akys, tuščias vienišumas ir maudžiantis ilgesys. Lieka kelias ir lieka nenutylantis šnabždesys: ženklai, ženklai, kurie pranašauja pabaigą, gudrumas ir tuštuma, brandinantys pilnatvės ir tobulumo alkį. Jis dėl to yra niekados neišnykstanti kryžkelė, kurią palieki ir kurion vėl grįžti, suabejojęs, kad pasukta ne ton pusėn. Tie ženklai pastebimi ne iš karto. Jaunystė juos pasiekia pirmoji ir užkelia ant savo altoriaus, nepastebėdama, kad už sienų, žėrinčių įkvėpimo ir pasitikėjimo brangakmeniais, jau leidžiasi saulė.
Skaitydama knygą įžvelgiau savo pačios gyvenimo žaismes, šešėlius, kaukes, išgirdau tikrumą. Gavau atsakymus į klausimus: kodėl taip? Už ką man taip? Atsirado nenumaldomas noras siekti tikrumo. Knyga suteikė ramią, aiškią prasmingumo įžvalgą, kurią pavadinau nuolankiuoju gyvenimo grožiu ir net gyvenimo rojaus išmintimi. Kiekvienas jos lapas, kaip skaidrus gyvenimo tiesos išsakymas, kuriuose atpažinau savyje neišblėsusius orientyrus, pasitikėjimą, paguodą, tikslų pasirinkimą, teisingumo visuotiną atsakomybės dėsnį.
Man brangi ši knyga aiškiai girdimu įspėjimu: nenuleisk rankų, nesusitaikyk su tamsos gundymais ir pražūtimi.