Žiniuonė pataria arba kas nepagrįstai pamiršta

Knygoje "Žiniuonė pataria arba kas nepagrįstai pamiršta" sužinosite kokius vartoti nuovirus ir tinktūras nusideginimus, susimušus, pasitempus sausgysles ar lūžus kaului. Kaip sau pagelbėti užsikrėtus salmonelioze, liamblijomis ar kitais parazitais.

Galėsite paprastomis, po ranka pasitaikiusiomis priemonėmis iš karto numalšinti skausmą.

Rasite patarimų, kaip išvengti gyvūnų ar vabzdžių įkandimų, o įkandus - kaip pagelbėti.

Ištrauka

Žodis skaitytojui


Senų senovėje nebuvo jokių vaistinių. Žmonės gydėsi augalais, moliu, sidabro bei aukso papuošalais, įvairiais metalais. Iš kartos į kartą, iš lūpų į lūpas buvo perduodami receptai ir patarimai, kaip prie namų augančios gamtos gėrybės ir paprasčiausi buities rakandai gali pagelbėti žmogui. Tobulėjant farmacijos pramonei, šie paprasti, bet neprasti gydymo būdai buvo nepagrįstai pamiršti.

Šiuolaikinės medikamentų terapijos hormoniniai vaistai, jų preparatai ir antibiotikai ne visuomet tinkamai „susidoroja" su liga. Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, smarkiai išaugo vaistinių tinklas, bet ligonių, deja, nesumažėjo. Dažniausiai sveikata susirūpinama tik tada, kai liga „įleidžia šaknis". Ir visai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, jau turi vienokių ar kitokių sveikatos sutrikimų. Gera sveikata šiandien nepasižymi ir mokiniai. Įvairios nuolat kaip chameleonas „kailį keičiančios" bakterijos kaip pelės prie nuo¬dų priprato prie vienų ar kitų vaistų ir tapo jiems atsparios, t. y. nenugalimos. Kasmet atsiranda vis naujų ligų.

Šiuo metu mokslininkai vis labiau domisi nestandartiniais gydymo būdais. Medikai, be tradicinės medicinos, praktikuoja ir alternatyvius gydymo būdus - tokius kaip fitoterapija, gydymas adatomis, taškinis masažas, metalų, gyvūnų įtaka sveikatai.

Kai lankydavausi pas paprastas kaimo močiutes (rinkau ir užrašinėjau jų pasakojimus apie netradicinius gydymo būdus), atkreipiau dėmesį, kad dažnai gydomasi ir įprastais maisto produktais - duona, pienu, sviestu, alumi, kiaušiniais. Kartu su žmonėmis gyvenantys mažieji jų draugai - katytės, šuniukai, avytės ir kt. taip pat padeda pagyti. Net ir miško skruzdėlės gali pasitarnauti - skruzdžių rūgštis gydo reumatinius negalavimus bei malšina sąnarių skausmus.

Dabar kaimo žiniuonės tebesinaudoja perimtais iš savo močiučių ar motinų senoviniais receptais. Tepalus jos ga¬minasi pačios iš vidinių kiaulienos taukų, o įvairius sumušimus ar odos ligas gydo paprastu ūkišku muilu. Pasirodo, netgi krosnių pelenai naudingi - padeda moterų grožiui.

Šiais laikais žmonės vis labiau domisi natūraliomis gydymo priemonėmis. Per 40 metų sukaupiau daug straipsnių ir užrašiau pasakojimų, kaip žmonės anksčiau gydydavosi jų vartojamais maisto produktais, kurie nė kiek ne prasčiau už vaistus padėdavo įveikti ligą. Kartais stebina šių metodų paprastumas. Juk nebereikia bėgti į vaistinę ir leisti pinigus, pavyzdžiui, tabletėms nuo peršalimo ar tepalams nuo sąnarių skausmo. Kasdieniai mūsų virtuvės produktai dažnai padeda net geriau nei cheminiai vaistai, nes nesukelia šalutinių poveikių.

Knygoje susipažinsite, kaip buvo gydomasi papuošalais, žvakių liepsna, kokius užkalbėjimus ir nuo ko praktikavo lietuvės žiniuonės.

Jei nutarsite patys išbandyti vieną ar kitą receptą ar pasinaudoti patarimu, turėkite omenyje, kad visi maisto produktai turi būti be konservantų, dažiklių ar kitų cheminių priedų, t. y. chemiškai neapdoroti. Geriausia gydytis kaimiškais maisto produktais.

Linkiu Jums ko geriausios kloties ir niekada nesirgti.

O dabar eime į virtuvę ir gerai apsidairykime.