Žiema

"Žiema" – antroji tetralogijos, skirtos metų laikams, dalis (pirmoji dalis „Ruduo“).

Artėjant Kalėdoms ir šalčiui sukausčius Kornvalį, nematomi dalykai iškils į dienos šviesą ir visa, kas buvo slepiama, taps regima. Ali Smith romanas „Žiema“ – tai dikensiško užmojo šeimos darma.

Didžiuliame name gyvenanti šeimos galva - mama Sofija - kadaise buvo sėkminga verslininkė. Ji rengiasi artėjančioms žiemos šventėms. Jos sūnų Artą, rašantį tinklaraštyje pramanytas istorijas apie gamtą, paliko mergina. Stotelėje jis pastebi guviąją Liuksę ir pasiūlo per kalėdinę vakarienę apsimesti jo mergina. Vakarėlyje apsilankys ir politinė aktyvistė Airisė, Sofijos sesuo. Abi seserys jau kurį laiką tarpusavyje nesikalba.

Visi ši kompanija susitiks prie bendro stalo. Breksito, gresiančios ekonominės krizės, globalios migracijos ir ekologinės katastrofos fone juos sujungs prisiminimai ir atsivėrimai, haliucinacijos ir sapnai. Po šio vakaro kiekvienas iš jų bus kitoks – sužinojęs šį tą nauja apie savo artimą ir geriau pažinęs save.

Ali Smith neslepia, kad ją domina politiniai klausimai. Jos per porą metų parašyti romanai „Ruduo“ ir „Žiema“ yra bandymas apmąstyti breksito padarinius Britanijoje. Nors knygų siužetas skiriasi ir kūriniai nėra vienas kito tęsinys, abiejuose sutinkami tie patys simboliai ir ženklai. Jie atskleidžia išskirtinį autorės braižą.

Ali Smith nevengia kritiško santykio su britų vertybėmis, ironiškai vertina šalies tradicijas, politinius lyderius ir žmones. Įkvėpta Muriel Spark, Virginia Woolf ir Shakespearo literatūrinės tradicijos, ji meistriškai žaidžia žodžiais, keičia jų prasmes ir ieško netikėtų sąskambių. Todėl romanas aprėpia milžinišką šalies literatūrinį palikimą, suskamba dikensiškomis natomis ir pateikia savitą aktualių dabarties įvykių apmąstymą. Ne veltui „The Guardian“, „The Observer“ ir galybė kitų Britanijos leidinių paskelbė „Žiemą“ - metų knyga.

„Šios knygos meniškumą kuria tikrovę persmelkiančios kalbos figūros. Atlikę savo darbą, jos išsisklaido, kaip ir Smith kuriami personažai - trumpai pasirodę knygose jie ištirpsta laiko tėkmėje.“
The New Yorker

„Nors ir neturi stulbinančios pabaigos, romanas ieško barjerus įveikiančių panašumų, kurie kuria harmoniją net tarp netikėčiausių temų. Greitas, linksmas, liūdnas, atviras ir žiemai tinkamas grakštus kūrinys.“
The Guardian

Iš anglų kalbos vertė Gabrielė Gailiūtė-Bernotienė