Zen kompasas

Knyga "Zen kompasas" - tai paprastas, aiškiai suprantamas ir dažnai linksmas pagrindinių budizmo tradicijų mokymo, išsivystančio iki dzeno (Zen), pristatymas.
Daugybę metų mokydamas visame pasaulyje, dzeno meistras Seung Sanas įgijo šlovę kaip unikaliai gebantis nepaprastai aiškiai atskleisti budizmo esmę, pačią jo širdį, kalbėdamas paprasta, ne ezoterine ir ne akademine kalba. Knyga, kuri sudaryta remiantis jo kalbomis, vaizdingai ir prieinamai pristato budizmo pagrindus, aiškina dzeno pratybų esmę.
Nors šioje knygoje, kuri sudaryta remiantis jo kalbomis, pristatomi budizmo pagrindai, ji uždegs ir pradedančiuosius, ir jau daug žinančius budizmo sekėjus ir apskritai - Ieškotojus.
Knygą "Zen kompasas" užbaigia unikalūs konganų (koan) ir jų mokymo komentarai.

"Didysis kelias ir tuzinas gretutinių kelių - visiems užteko vietos Dzeno kompase (The Compass of Zeri). Jei paklysite, jis išves, kadangi visą laiką rodo tiksliai į šiaurę, nes jis kyla tiesiai iš didžio bodhisatvos, dzeno meistro Seung Sano (Zen Master Seung Salin) širdies."
Stephen Mitchell, The Gospel According to Jesus vertėjas

"Tarsi dvi ore susiduriančios strėlės, ši išskirtinė knyga pataiko tiesiai į proto esmę. Tik atsipalaiduokite, prašau, ir visapusiškai mėgaukitės."
Joan Halifax, The Fmitful Darkness autorius

"Šis Kompasas pilnas iš jo trykštančios galios, rodančios beribį Dė Soen Sa Nimo pasiekimą. Esu dėkingas, kad šis unikalus ir retas mokymo stilius dabar bus prieinamas dar plačiau."
Jakusho Kwong-roshi

Iš anglų kalbos vertė Jonas Vitkūnas

ĮVADAS

Kur eini?

Senovėje pasaulis buvo labai paprastas. Dabar pasaulis labai sudėtingas. Pirmiausia todėl, kad planetoje susikaupė per daug žmonių. Jų skaičius didėja pernelyg sparčiai. 1945-aisiais pasaulyje gyveno apie du milijardus žmonių. Per ištisus žmonijos istorijos tūkstantmečius žemės gyventojų padaugėjo tik iki dviejų milijardų ir tiek jų pakako. Galima teigti, kad tuometis žmonių protas, palyginti su šiandieniu, buvo paprastas ir aiškus. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo, vos per penkiasdešimt metų, gimė dar trys milijardai žmonių ir gyvenimas pasidarė labai painus. Dabar pasaulyje yra apie šešis milijardus žmonių ir kai kurie mokslininkai sako, kad per artimiausius trisdešimt metų gims dar trys mili-jardai. Būtent šie faktai tiesiogiai lemia neįtikėtinai gausėjančias žmonių bei kitų esybių kančias. Panagrinėkime tai išsamiau.

Dabar žmonės gyvena tankiau, todėl jų santykiai tapo sudėtingesni. Stiprėja ir plinta materialių dalykų troškimas. Mąstymas yra painesnis, gyvenimas yra painesnis, dėl to žmonės kenčia labiau nei kada nors anksčiau. Net kentėjimo rūšys pasidarė painesnės, nes žmonės išrado naujus ginklus ir naujus būdus žaloti vieniems kitus. Be to, žmonės verčia kentėti ne vien kitus žmones. Šiuo metu kur kas daugiau kančių sukeliama visoms Šio pasaulio būtybėms ir esybėms. Mes kenkiame orui, vandeniui, žolei, medžiams - viskam. Plynai iškertame miškus, draskome žaliąjį planetos rūbą. Teršiame vandenį, orą ir dirvožemį. Žmonės nuolat kartoja, kad nori laisvės, tačiau iš tiesų būtent jie yra patys didžiausi pavergėjai pasaulyje.
Štai kodėl dabar ypač svarbu, kad žmonės atbustų. Jie privalo kuo greičiau suvokti, kaip iš tikrųjų turi elgtis. Dėl ko gyveni šiame pasaulyje? Ką veiki šiame pasaulyje? Iš kur atėjai gimdamas? Kur iškeliausi, kai numirsi? Visi atsako: „Aš nežinau". Toks yra žmogus. Žmonės mano esantys labai sumanūs gyvūnai. Tačiau akyliau įsižiūrėję į tai, kaip viskas klostosi pasaulyje, matome, kad žmonės, nepaisant visų protinių gebėjimų, yra patys kvailiausi gyvūnai, kadangi nesupranta, kas yra žmogus. Šunys supranta, kaip turi elgtis šunys, katės supranta, kaip turi elgtis katės. Visi gyvūnai žino, ką turi daryti, ir daro būtent tai. Bet mes nesuprantame, kokia yra tikroji žmonių užduotis ir koks gyvenimo kelias yra teisingas, todėl gyvename rūpindamiesi vien savimi. Laikas bėga, visi pasenstame ir mirštame. Kur iškeliausi, kai numirsi? Nepaisant visų protinių gebėjimų ir sumanumo, žmonės nežino atsakymo į šį itin svarbų klausimą.

Jei siekiame suvokti save ir išvaduoti iš kančių visas būtybes, pirmiausia turime suprasti, kas pasaulyje sukelia kentėjimą. Jį pagimdo mūsų protas. Budizmas moko, jog viską lemia pirminė priežastis, sąlygos ir rezultatas. Kitaip tariant, tam tikra pirminė priežastis, reikšdamasi tam tikrose sąlygose, visada sukuria tam tikrą rezultatą. Tad kodėl dabar pasaulyje gyvena tiek daug žmonių ir koks šio reiškinio rezultatas? Kodėl aplink tiek daug kančios ir kodėl atrodo, kad jos kasdieną netgi daugėja? Galbūt svarbiausia tokio dramatiško kančios gausėjimo pasaulyje priežastis yra ta, jog valgoma vis daugiau mėsos. Iki Antrojo pasaulinio karo tiek daug mėsos žmonės nevalgė. Azijoje visais laikais mėsa būdavo valgoma tik ypatingomis progomis, gal tik du kartus per metus - didžiųjų švenčių metu. Nūdienos azijiečiai kai kada mėsą valgo net kelis sykius per dieną. Vakariečiai šitaip elgiasi jau seniai. XX a. planetoje labai padaugėjo mėsą valgančių žmonių. Bet kaip tai siejasi su dramatišku kančios išplitimu visame pasaulyje?
Prieš šimtmečius, kai žmogus įsigeisdavo mėsos, jis eidavo į girią ir -pyykšt! - lanku bei strėle nusišaudavo vieną ar du gyvūnus. Tada grįždavo namo ir visa šeima laimikį valgydavo. Gyvūnas žūdavo, tačiau tarp jo ir jį maistui užmušusio žmogaus spėdavo užsimegzti tam tikras ryšys. Jų bendra karma būdavo pakankamai aiški. Gaišdamas gyvūnas, matyt, galėdavo bent šiek tiek nutuokti, kas vyksta: „Eech! Tas žmogus mane suvalgys! Bet kitame gyvenime gal aš jį prigriebsiu!" Taigi karma būdavo labai paprasta, nes tarpusavio ryšys siedavo tik dvi būtybes: gyvūną ir jį nužudžiusį asmenį. Jie vieni du galėdavo įvykdyti tokios karmos reikalavimus ir vėl atkurti paprasto priežasties ir pasekmės dėsnio veikimo pusiausvyrą. Tačiau XX a. technologijos vystėsi itin sparčiai. Buvo sukurta begalė įvairiausių ginklų bei įrenginių, skirtų žudyti vis daugiau ir daugiau gyvūnų. Kiekvieną mielą dieną visame pasaulyje beatodairiškui ir šaltakraujiškai skerdžiami milijonų milijonai gyvūnų vien tik tam, kad būtų patenkintas troškimų valdomas žmogaus protas. Šiais laikais vienas mechanizmas gali ypač greitai užmušti daugybę gyvulių, tiesiog Iflkstančius gyvulių. Tereikia jį valdančiam žmogui, dažnai esančiam toli nuo pačios skerdyklos, spustelėti mygtuką. Gyvuliai nugaišta, o daugybė jų sąmonių netikėtai ir sumaištingai ištrūksta iš negyvų kūnų. Gyvūnų sąmonės klaidžioja, klaidžioja ir klaidžioja, kiekviena ieškodama naujo kūno. Kur jos keliauja, pačios nesupranta.

Buda mus moko, kad viską lemia pirminė priežastis, sąlygos ir rezultatai. Taigi kasmet užmušama daugybė milijonų gyvūnų, o kai kurių iš jų sąmonės neišvengiamai atgimsta žmonėmis. Galbūt tokių atvejų - tik 0,00001%, tačiau žmonių, turinčių kokio nors gyvūno sąmonę, vis tiek yra daug. Pažvelkite į žmones, dabar gyvenančius šioje žemėje, ir pamatysite, kad jie turi žmogaus veidą ir kūną bet jų sąmonė nėra visiškai žmogiška. Vieni turi šuns sąmonę, antri - katės. Dar kiti turi triušio arba gyvatės sąmonę. Protas kaip karvės, protas kaip kiaulės, protas kaip vištos, protas kaip liūto, protas kaip tigro, protas kaip žalčio - visi susimaišė tarpusavyje. Daug žmonių gyvena turėdami gal tik penkis ar dešimt procentų prigimtinės žmogaus sąmonės, o visa kita - kokio nors gyvūno sąmonė, valdanti jų protą. Ir užuot mylėję, bendradarbiavę ir atjautę, kaip turėtų elgtis pagal savo prigimtį, dabar žmonės tik kovoja tarpusavyje ir su visu pasauliu. Jie neįstengia iš tiesų bendrai veikti petys petin su kitais žmonėmis.
Nenoriu apie gyvūnus pasakyti ką nors bloga, tačiau jie yra linkę bendrai veikti tik su savo rūšies atstovais ir nemėgsta kitų rūšių. Turintys šuns protą, mėgsta turinčius šuns protą ir nebendrauja su tais, kurie turi katės protą. Vieni su kitais nesugyvena gyvatės, liūtai ir triušiai. Smauglio sąmonę turintis gyvūnas pasikliauja tik irgi smauglio protą turinčiais gyvūnais ir nesugeba reikšti net menkiausios užuojautos jokiai kitai kenčiančiai būtybei. Paukščiai taip pat nemėgsta kitos rūšies paukščių. Jų būrius sudaro ir Šiuose kartu skraido tik tos pačios rūšies sparnuočiai. Jei kas nors užpuola vieną būrio narį, paprastai užpuolikui duoda atkirtį visas būrys. Tai lemia gyvūnų proto prigimtis. Dabartinė tarptautinė pasaulio situacija yra kaip tik tokia. Jame gausu nedidelių valstybių, politinių bei etninių grupių, kurių dauguma turi savo karines pajėgas, ir jos visos kovoja vienos su kitomis. Vis jaunesnio ir jaunesnio amžiaus vaikai skatinami domėtis ginklais bei įvairiausiomis prievartos formomis, o žmonėms padaroma tokių skriaudų, apie kokias prieš dešimt ar dvidešimt metų niekas nė nesapnavo.