Žavingoji. Atskleidžiant moters sielos paslaptį

Kiekviena moteris kažkada buvo maža mergaitė. O kiekviena maža mergaitė savo širdutėj slepia nuostabiausias svajones. Ji ilgisi tų dienų, kai bus romantiškai mylima, kai didžiajame nuotykyje jai teks suvaidinti nepakeičiamą vaidmenį. Ji trokšta būti pasakos Gražuole. Tai daugiau nei vaikiškos svajonės. Jose paslėptos moteriškos širdies paslaptys.

Ir vis dėl to - kiek pažįstate moterų, kurios gyvena tokį gyvenimą? Metams bėgant moters širdis nustumiama į šalį, sužeidžiama, palaidojama. Ji neranda nuotykių, nebent tik meilės romanuose ar televizijoje, tad labai abejoja, ar jai kada nors teks būti šios pasakos Gražuole.

Dauguma moterų mano turinčios pasitenkinti produktyviu, pareigų pilnu gyvenimu. Jos iš visų jėgų stengiasi tapti moterimi, kuria "turėtų" būti, tačiau taip dažnai jaučia, kad joms nepavyko. Gaila, bet labai dažnai krikščionės moterys patiria dar didesnį spaudimą: "Padarykite šiuos dešimt dalykų ir tapsite dievota moterimi". Deja, tokie "patarimai" tik žaloja moters sielą.

Tačiau moters širdis vis dar čia. Kartais žiūrint filmą ar vėlyvą naktį ji vėl prabyla. Joje sukyla troškulys surasti gyvenimą, kuriam ir buvo sukurta, gyvenimą, apie kurį svajojo būdama maža mergaitė.

Iš anglų kalbos vertė Aušrinė Šečkuvienė, Gitana Irnienė

ĮŽANGA

Dabar stovime ant šventos žemės.

Parašyti knygą vyrams „Laukinis savo širdy" („Wild at hart") buvo gana tiesmukiškas pasiūlymas. Ne dėl to, kad vyrai paprastuoliai, nors jie iš tikrųjų priklauso mažiau komplikuotiems iš dviejų giminių, bandančių suderinti meilę ir gyvenimą. Tiek moterys, tiek vyrai žino, jog tai yra tiesa. Beje, moters širdies paslaptis nuo pat pradžių turėjo būti geras dalykas. Tai turėjo būti džiaugsmo šaltinis, tačiau tapo gėdos šaltiniu - moterys beveik visame pasaulyje jaučiasi taip, lyg jų būtų „per daug" ir „ne tokios, kokios turėtų būti". Vyrai stengiasi semti iš gilesnių moters sielos vandenų, nors nežino, ką ten atras ir kaip su tuo elgtis. Taip mes prarandame lobį, kuris yra pati moters širdis; prarandame apstybę, kuria turėjo mus apdovanoti pats moteriškumas; prarandame tai, ką jis mums pasakoja apie Dievo širdį.

Būkite ramios - tai nėra knyga, kurioje surašyta visa, ko būdama moteris nesugebate padaryti. Esame pavargę nuo tokių knygų. Tapus krikščione pirmą knygą apie dievotą moteriškumą, kuri pateko į mano rankas, aš (Steisi) išmečiau lauk. Daugiau niekada jos nebeskaičiau. Nuo to laiko praėjo dvidešimt penkeri metai, o aš teperskaičiau vos keletą, kurias nuoširdžiai galėčiau jums rekomenduoti. Visos kitos mane siutina. Tai, ką jos stengiasi moteriai pasakyti, verčia mane jaustis taip: „Tu nesi tokia moteris, kokia turėtum būti, tačiau jei padarysi vėliau išvardytus 10 dalykų, pakelsi savo lygį". Tokios knygos žudo sielą. Moteriškumas negali būti sudėtas į formulę.

Pažįstame moterų, kurios mėgsta gerti arbatą iš porceliano indų ir drauges, kurias ištinka alergija vien tik apie tai pagalvojus. Vienos mūsų draugės mėgaujasi medžiokle, netgi šaudo iš lanko.

Kai kurioms moterims patinka pramogauti, o kitos to nemėgsta. Visos moterys - profesorės, mamos, daktarės, seselės, misionierės, stomatologės, namų šeimininkės, terapeutės, virėjos, menininkės, poetės, alpinistės, atletės, sekretorės, pardavėjos ir socialinės darbuotojos - yra gražios. Visos iki vienos.

Tai kokia yra ji, tikra moteris - Pelenė ar Žana d'Ark? Marija Magdalena ar Opra ? Kaip surasti moteriškumo esmę nepatenkant į stereotipus arba dar blogiau - nesukeliant daugiau spaudimo ir gėdos mūsų skaitytojoms. Ko jau ko, bet joms to tikrai nereikia. Ir vis dėlto ši esmė, kurią kiekvienai moteriai suteikė pats Dievas, egzistuoja. Visos mes turime kažką gilaus ir tikro, giliai užslėpto savo širdyse. Taigi išeiname į moteriškumo ekspediciją, kurioje eisime širdies keliu. Kas gi yra moters širdies gilumoje, kokie jos troškimai? Ko mes pradedame ilgėtis dar būdamos mažos mergaitės? Ko nenustojome ilgėtis tapusios moterimis? Ir kaip pradeda gyti moters žaizdos ir gyvenimo tragedijos?

Kartais tarp savo jaunystės bei rytdienos svajonių pametame kažką be galo brangaus. Ta brangenybė yra jūsų širdis, neįkainojama moteriška širdis. Dievas įsodino jumyse moteriškumą, kuris yra galingas ir švelnus, ryžtingas ir gundantis. Be abejo, jis buvo neteisingai suprastas. Žinoma, jis buvo užsipultas, tačiau jis vis dar ten. Jūsų tikroji širdis ten, tad verta ją prikelti. Jūs žavinga.

Taigi mes kviečiame jus į kelionę, kurioje lauks atradimai ir išgydymas. Tikroji širdis yra Dievo Karalystės prizas, ir Jėzus atėjo jos atkovoti sau - jūsų visų. Meldžiame, kad Dievas naudotų šią knygą jūsų gyvenime, jūsų širdy, išgydymui, atsikūrimui, džiaugsmui ir gyvenimui. Ir jei Jis tai padarys, ateis šventė. Su taurėmis ir porceliano servizu. Laukiame ir viliamės, kad ši nedidelė knygelė priartins jus prie Dievo širdies ir jūsų pačios širdies.