Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys

Šia knyga "Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys" siekiama ugdyti gebėjimą analizuoti tekstus remiantis jų struktūra, kalbine raiška ir sąsajomis su kontekstu, taip pat lavinti lingvistinį sąmoningumą ir kritinį mąstymą. Kitaip tariant, mokoma kritinės diskurso analizės. Atskleidžiant periodinės spaudos žanrų ypatumus išryškinama tai, kas lieka neįsisąmoninta specialiai nesutelkus dėmesio, neįvardyta ir todėl neįprasminta; tai, kas nujaučiama, bet žodžiais nenusakoma; tai, kas daro tekstą tekstu ir skiria vieno žanro tekstus nuo kitų.

Savarankiško darbo užduotys skirtos konkretiems ir bendresnio pobūdžio gebėjimams ugdyti, praktiniam teorinių žinių taikymui, t. y. mokėti nustatyti teksto funkcijas, tipus ir žanrus, informacinę tekstų struktūrą; suvokti potekstes ir vertinamuosius elementus, skaitytojo nuomonės formavimo, manipuliavimo informacija būdus ir kt. Bendresnio pobūdžio gebėjimams būdingas analitiškumas, ypač paslėptų, implikuotų dalykų atpažinimas, kritinio mąstymo galios, klasifikavimo ir su juo susijusio žinių apibendrinimo, sintetinimo įgūdžiai.


Įsivaizduojamas knygos "Žanro ribos ir paribiai. Spaudos patirtys" skaitytojas gali būti ir bakalauro, ir magistro studijų studentas, netgi - vidurinio filologinio išsilavinimo, bet ganėtinai motyvuoto mąstymo, kad įveiktų neišvengiamai akademinį šios knygos turinį su ypač gausia terminija ir ja įvardijamomis sąvokomis kaip svarbiausiais diskurso analizės instrumentais.

Studija yra apžvalginio pobūdžio, viena išjos funkcijų - palengvinti kitų autorių knygų skaitymą ir suvokimą, nes visas aptariamas teorijas stengiamasi susisteminti, sujungti į vieną visumą, skirtą žanrinei diskurso analizei. Ji galėtų būti taikoma pavieniams humanitarinių mokslų filologijos ar socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos krypties programų (žurnalistikos, viešosios komunikacijos ir panašioms) kursams, pavyzdžiui, teksto, diskurso ar žanro analizei.

PRATARMĖ

Šios studijos paskirtis - supažindinti skaitytojus su įvairiomis teksto analizės kryptimis, apimančiomis kelias humanitarines disciplinas: teksto lingvistiką, žanro teoriją, diskurso analizę, semantiką, pragmatiką ir kt. Jos ašis - žanras, nes būtent juo remiantis galima paaiškinti daugelį kalbos ir su ja susijusių institucijų ar netgi pačios visuomenės gyvavimo ypatumų. Todėl vadovaujantis žanrine specifika į jį orientuojamos kitos sritys, atsirenkant tai, kas žanriniu požiūriu svarbiausia: iš diskurso analizės, šiaip jau išvestinės ir daugelį kitų kalbotyros sričių integruojančios disciplinos, paimta informacinės teksto struktūros samprata; iš funkcinės lingvistikos - teksto funkcijų apibrėžtys, teksto vientisumo ir rišlumo kategorijos; iš retorikos teorijos - pagrindinių tekstų tipų skirtis; iš literatūrologijos - intertekstualumo samprata; iš lingvistikos - modalumo aiškinimas ir kt.

Diskurso analizė atliekama pasitelkus vieną diskurso sritį - periodinės spaudos žanrus, - kuri aprėpia visas laikraščiuose ir žurnaluose spausdinamas tekstų grupes, nesvarbu, ar jie rašyti žurnalistų, ar ne. Periodikos žanrai, tiriami kaip parengti tekstai iš skaitytojo suvokėjo pozicijų, yra šiek tiek platesnė kategorija nei žurnalistikos žanrai, kuriems priskirtina tik žurnalistų kūryba, ir daug platesnė nei publicistikos žanrai, sudaranti tik atskirą žurnalistikos žanrų dalį. Priežastis, dėl kurios aptariama tokia plati periodikos tekstų skalė - nuo straipsnių iki skelbimų - yra jų populiarumas ir pernelyg menkas ligšiolinis diskurso analitikų dėmesys šiai sričiai. Esama ir kitų motyvų. Allanas Bellas ir Peteris Garrettas (1998: 3) pateikia keturias priežastis, paskatinusias tirti periodinės spaudos žanrus: daug prieinamų duomenų, ypač tekstų, tyrimams; spaudos tekstai atskleidžia ir veikia bendruomenės požiūrius ir gyvenseną; periodinės spaudos tekstų žanrų analizė atskleidžia socialines reikšmes ir stereotipus. Galiausiai periodinė spauda parodo ir kartu veikia kultūrą, politiką ir visą visuomenės gyvenimą. Spaudos tekstų analizė, be privalumų, turi ir trūkumų, nes tekstai yra labai priklausomi nuo konteksto, teisingai jiems suprasti reikia gausių foninių žinių, be to, jie labai greitai sensta.

Šia knyga siekiama ugdyti gebėjimą analizuoti tekstus remiantis jų struktūra, kalbine raiška ir sąsajomis su kontekstu, taip pat lavinti lingvistinį sąmoningumą ir kritinį mąstymą. Kitaip tariant, mokoma kritinės diskurso analizės. Atskleidžiant periodinės spaudos žanrų ypatumus išryškinama tai, kas lieka neįsisąmoninta specialiai nesutelkus dėmesio, neįvardyta ir todėl neįprasminta; tai, kas nujaučiama, bet žodžiais nenusakoma; tai, kas daro tekstą tekstu ir skiria vieno žanro tekstus nuo kitų. Savarankiško darbo užduotys skirtos konkretiems ir bendresnio pobūdžio gebėjimams ugdyti, praktiniam teorinių žinių taikymui, t. y. mokėti nustatyti teksto funkcijas, tipus ir žanrus, informacinę tekstų struktūrą; suvokti potekstes ir vertinamuosius elementus, skaitytojo nuomonės formavimo, manipuliavimo informacija būdus ir kt. Bendresnio pobūdžio gebėjimams būdingas analitiškumas, ypač paslėptų, implikuotų dalykų atpažinimas, kritinio mąstymo galios, klasifikavimo ir su juo susijusio žinių apibendrinimo, sintetinimo įgūdžiai.

Įsivaizduojamas šios knygos skaitytojas gali būti ir bakalauro, ir magistro studijų studentas, netgi - vidurinio filologinio išsilavinimo, bet ganėtinai motyvuoto mąstymo, kad įveiktų neišvengiamai akademinį šios knygos turinį su ypač gausia terminija ir ja įvardijamomis sąvokomis kaip svarbiausiais diskurso analizės instrumentais. Studija yra apžvalginio pobūdžio, viena iš jos funkcijų - palengvinti kitų autorių knygų skaitymą ir suvokimą, nes visas aptariamas teorijas stengiamasi susisteminti, sujungti į vieną visumą, skirtą žanrinei diskurso analizei. Ji galėtų būti taikoma pavieniams humanitarinių mokslų filologijos ar socialinių mokslų komunikacijos ir informacijos krypties programų (žurnalistikos, viešosios komunikacijos ir panašioms) kursams, pavyzdžiui, teksto, diskurso ar žanro analizei.

Knygos struktūra pasirinkta tokia, kad būtų lengviau suprasti ir įsisavinti naujas sąvokas. Pirmiausia pateikiamas teorinis karkasas (pirmos trys dalys), kuriuo remiantis vėliau analizuojami įvairių periodinės spaudos žanrų tekstai. Teorinės dalies pagrindu imtos dvi trinarės schemos. Pirmojoje jų šios knygos objektas - žanras - yra suvokiamas kaip viena dalis trikampio, sudaryto iš teksto žanro ir konteksto. Teksto ir konteksto sąveika sudaro diskurso pagrindą. Kita teorinė schema - trys svarbiausios teksto funkcijos, aprėpiančios ir sisteminančios daugelį diskurso analitikų aptariamų teksto ypatybių. Pereinamoji nuo teorinės prie praktinės yra trečioji - tipologinė, - dalis, o ketvirtoji - konkreti, skirta pavienių spaudos žanrų aprašams. Čia pateikta periodinių spaudos žanrų klasifikacija yra originali, paremta Rytuose ir Vakaruose paplitusiomis žurnalistikos žanrų schemomis. Studijos tekstas konstruotas keliais lygmenimis: pagrindą sudaro bendro pristatomojo pobūdžio lygmuo, kai kur pilkame fone pateikiama gilesnė atskirų terminų ar reiškinių analizė, mokslinių straipsnių ištraukos, o tarp linijų - konkrečių prieduose pateiktų tekstų aptarimas. Šia trijų lygmenų sistema siekiama ne tik suteikti teorinių žinių ir pritaikyti jas praktiškai, bet ir parodyti, kaip spaudos tekstai gali būti tiriami.

Autorė dėkinga visiems skatinusiems ir padėjusiems dirbti. Dėkinga institucijoms, parėmusioms keliones į užsienio šalių bibliotekas ir šios studijos leidybą, kolegoms dėstytojams ir studentams, inspiravusiems poreikį rašyti ir drauge generavusiems idėjas, žurnalistams, mielai komentavusiems jų leidžiamų laikraščių ir žurnalų žanrus, leidėjams, sutikusiems leisti perspausdinti tekstus.