Šiame leidinėlyje "Žaliosios trąšos ir kompostai" trumpai aprašoma, kaip ir iš ko gaminti kompostą, kaip auginti, prižiūrėti ir panaudoti žaliosioms trąšoms auginamus augalus, kad aprūpintume auginamas daržoves, vaismedžius reikalingomis maisto medžiagomis ir išaugintume gausų bei ekologišką derlių. Jei skaitytojai knygelėje pateiktomis žiniomis pasinaudos praktiškai, autorius savo tikslą bus pasiekęs.
Turinys
TURINYS
Pratarmė / 3
Žaliųjų trąšų auginimo ir naudojimo ypatumai / 4
Siauralapiai lubinai / 5
Geltonžiedžiai (pašariniai) lubinai / 7
Daugiamečiai lubinai / 8
Seradėlės / 8
Aliejiniai ridikai / 9
Baltosios garstyčios / 12
Žieminiai ir vasariniai rapsai / 13
Vienmetės (gausiažiedės) svidrės / 15
Baltažiedis barkūnas / 16
Žieminiai rugiai / 18
Vikių ir avižų mišiniai / 19
Pašarinės pupos / 21
Raudonieji dobilai / 23
Kompostas - vertinga organinė trąša / 24
Plytomis sutvirtinta kompostinė / 27
Ekologiškos priemonės kompostų fermentacijai pagreitinti / 32
Sliekai aukštos kokybės kompostui gaminti / 35
Sliekų auginimas ir biohumuso gamyba lysvėse / 39
Terpės ruošimas sliekams auginti / 41
Sliekų įterpimas į lysves ir jų priežiūra / 41
Sliekų ir biohumuso surinkimas / 42
Pratarmė
PRATARMĖ
Žemės ūkio augalai kasmet iš dirvos paima daug maisto medžiagų. Norėdami ne tik išlaikyti dirvožemio derlingumą, bet jį dar ir padidinti, turime grąžinti tai, kas iš din os paimta, ir būtinai padidinti maisto medžiagų atsargas. Netręšiamų laukų derlingumas kasmet mažėja, dirvos alinamos.
Augindami žemės ūkio augalus stengiamės dirvas patręšti organinėmis ir mineralinėmis trąšomis. Pastaraisiais metais i Lietuvą vis daugiau įvežama kompleksinių mineralinių trąšų, aprūpinančių augalus ne tik pagrindiniais azoto, fosforo ir kalio elementais, bet ir ne mažiau augalams svarbiais mikroelementais, be jų didelio derliaus išauginti nepavyksta. Vien mineralinėmis kompleksinėmis trąšomis augalai pamaitinami palyginti gerai, tačiau dirvoje pradeda mažėti organinių medžiagų, ypač humuso. Dėl to pablogėja dirvos fizinės savybės ir struktūra. Neatsitiktinai po gausių lietų ar liūčių dirvos pav iršiuje susidaro pluta, pro ją negali sudygti augalai, pasėliai būna reti, auga silpnai, nes blogėja dirvos aeracija, oro ir vandens režimas. Stengiamės tręšti organinėmis trąšomis, ypač mėšlu, jis praturtina dirvą organinėmis medžiagomis bei mikroelementais, gerina dirvos struktūrą. Deja, blogai išlaikytas, ypač šviežias mėšlas užteršia dirvą daigiomis piktžolių sėklomis, dėl to sunkiau pasėlius prižiūrėti, tenka daug ravėti. Kad taip neatsitiktų, turimą mėšlą būtina tinkamai paruošti, dar geriau - gaminti įvairius kompostus, nes iš jų augalai lengvai pasisavina maisto medžiagas, o dirva neužteršiama piktžolių sėklomis. Be to, šiuo metu ypač mažuose ūkiuose gyvuliai nelaikomi, todėl ir mėšlo nebūna. Pirkti jį ne tik ne v įsada patogu, bet dažniausiai ir brangu. Sodininkai ir daržininkai mėgėjai iš organinių atliekų savo augalams gali pasigaminti vertingo tręšimui komposto. Be to, galima ir reikia auginti trąšoms tinkamus ankštinius augalus: lubinus, barkūnus, seradeles. pašarinius žirnius, vikių ir avižų mišinius. Tokie augalai užarti mineralizuojąs! ir todėl vadinami žaliosiomis trąšomis, arba sideratais.
