Žalieji pergamentai. Dienoraščiai

Eseistikos žanras asmeniškiausiai atskleidžia rašančiojo santykį su istoriniais, kultūriniais ir socialiniais reiškiniais. Kilęs iš prancūziško žodžio, reiškiančio „tyrinėjimą“, šią prasmę išlaiko ir Sigito Gedos knygoje „Žalieji pergamentai“. Šios knygos tekstai laviruoja tarp noro giliai pažinti aprašomą reiškinį ir individualaus santykio su juo.

Sigitos Gedos eseistika, jo dienoraščiai – tekstai, kuriuose jo žvilgsnis plačiausias, o įžvalgos nepaprastai gilios. Šiuose kūriniuose jis tampa pasakotoju, išmintinguoju vedliu, kuris skaitytojus veda link kitų didžių kūrėjų ir išskirtinių istorinių įvykių. Poetas primena, kad ir kasdieniniuose dalykuose galima įžvelgti egzistencijos gelmę. Todėl jo tekstai prabyla į skaitytoją paprasta ir suprantama kalba, nors svarstomi dalykai – gilūs ir sudėtingi amžinosios būties, kultūros, istorijos ar politikos klausimai.

Poeto ir eseisto kūrybuniversali ir daugialypė: čia susilieja lietuvių literatūros atgarsiai, Rytų poezijos simboliai, senųjų kultūrų mitologijos įvaizdžia. Juos papildo Viduramžių kultūros ir biblijiniai siužetai. Tačiau mitas beprasmis be jį įkūnijančios kasdienės patirties, todėl istoriją siekiama susieti su asmeninėmis patitimis.

„Žalieji pergamentai“ – eseistinės kūrybos tęsinys. Ankstesnės tokio pobūdžio knygos - Gabrielės Petkevičaitės-Bitės premija apdovanotas rinkinys „Žydintys lubinai piliakalnių fone“, knygos „Adolėlio kalendoriai“, „Vasarė ajero šneka“ ir kitos. „Žaliųjų pergamentų“ tekstai skirti 2006 m. įvykiams apžvelgti. Vienas žymiausių Lietuvos poetų savo mąsliu ir aprėpiančiu žvilgsniu vertina politikos, kultūros ir kasdienybės aktualijas.

Sigitas Geda – lietuvių poetas, vertėjas ir eseistas. Jo literatūrinį palikimą sudaro ne tik gausybė poezijos rinktinių, bet ir Dantės, Šekspyro ir kitų didžiųjų autorių kūrinių vertimai į lietuvių kalbą. 1994 m. rašytojui įteikta Lietuvos nacionalinė kultūros ir meno premija, jis yra tapęs „Poezijos pavasario“ laureatu. Sigitui Gedai suteikti du valstybiniai ordinai, o pats poetas buvo „Sąjūdžio“ iniciatyvinės grupės narys.