ŽALGIRIO MŪŠIS. Tikroji istorija (audio knyga)

Jonas

Ne vaikams tai. Ir net ne moterims ko gero. O sveiko humoro ten yra apsčiai. Padirbėta tikrai iš peties

SB

Šiaip nerašau savo neigiamos nuomonės, dažniausiai pasilieku ją sau, bet šįkart noriu PERSPĖTI visas mamas ir pradinukų ar istorijos mokytojas, kurios galėtų susižavėti galimybe šį "kūrinį" panaudoti kaip lavinamąją priemonę vaikams mokyti. TAI TIKRAI NETINKAMA PRIEMONĖ. "Lietuviški" keiskmažodžiai (nemyžk į batą, kad man subinę nurautų ir pan.), moterys, vadinamos tiktai bobomis ir nuolatinis svaigalų vartojimas kaip norma - toks pirmų 10 minučių įspūdis, o toliau klausytis ir nebesinorėjo. Ilgai galvojau, kokiai auditorijai autoriai skyrė šį "kūrinį". Čia radau - "visokio plauko dvejetukininkams". Ką gi, ko gero tik jiems, bet, esu įsitikinusi, net ir jie yra verti kur kas daugiau. Sakyčiau ypač jie. Būtent nenorintiems, nesidomintiems ar tingintiems mokytis vaikams suaugusieji turėtų rasti (jei jau to ėmėsi) tinkamą ir intriguojantį būdą pažinti istoriją, tačiau šis darbas tik rodo autorių požiūrį, jog jie nė nesitiki, kad tokį "šlamštą", kaip Lietuvos istorija, galima būtų "įgrūsti" į vaikų galvas kaip nors kitaip nei pačiu lėkščiausiu ir banaliausiu būdu. Sakysite, būtent taip ir kalbėjo tais laikais? O įrodymų rašytinių turite? Ir ar ne tam duota fantazija ir kūrybiškumas, kad atrastumėte geresnį būdą? Esu be galo nusivylusi, kad tokia puiki proga vaikams papasakoti apie vieną svarbiausių mūsų tautos įvykių buvo šitaip sugadinta. Tai pigu ir banalu. Ir ne juokinga, o graudu... Beje, manau, jog Šventiniam bankuchenui pavyko rasti kur kas tinkamesnį kelią, ir nors ir jame yra keletas ne itin mėgstamų dalykų, vis tik jų ir auditorija yra kiek vyresnė (nors istorijos repą be galo mėgsta repuoti net darželinukai), ir perteikta žaismingai bei šiuolaikiškai. Labai tikiuosi, kad šio "kūrinio" apie Žalgirio mūšį autoriai daugiau tokiom ar panašiomis temom nebeužsiims.