Žalčių karalienė

Puikiai žinomą lietuvių liaudies pasaką „Eglė – žalčių karalienė“ Vytautas V. Landsbergis atgaivina ir perkelia į realų gyvenimą, XX amžiaus Lietuvos pokarį. Apysakoje „Žalčių karalienė“ autorius vaizduoja partizanų kovų laikotarpį, kuriame šios pasakos ir tikrovės dramatiškumas nesunkiai susijungia į vientisą siužetą.


Pajūryje gyvenanti moksleivė Eglė rašo dienoraštį. Ji jauna, jautri, labai mėgsta literatūrą. Dienoraštį pradėjo būdama septyniolikos. Jos dienoraštyje – asmeniniai išgyvenimai, mintys ir potyriai, sapnai, kasdieniai įvykiai – tarp jų ir susitikimas su partizanų vadu Žilvinu 1945 m. pavasarį. Dienoraštis baigiasi 1956 metais, kai ji su keturiais vaikais iš Gotlando salos grįžta į Lietuvą aplankyti artimųjų.


„Žalčių karalienė“ – tarsi modernizuotas epas, pasaka čia tampa didingesniu ir reikšmingesniu kūriniu, atliepia realų, dramatišką gyvenimą, skausmingas netektis, išdavystes ir meilę. O Lietuvos pokario istorija atsidūrusi pasakoje suskamba dar romantiškiau, nors tikrai ne mažiau tikroviškai.


Vytautas V. Landsbergis knygoje „Žalčių karalienė“ naudoja citatas iš partizanų vado Liongino Baliukevičiaus-Dzūko dienoraščių ir remiasi partizanų dokumentais, laiškais, liudijimais ar pasakojimais. Autentiškumas pinasi su fantazija, žiaurumas su romantika.


Vytautas V. Landsbergis (g. 1962 m.) – poetas, publicistas, teatro ir kino režisierius, rašytojas.

Daugiausiai rašo vaikams, aktyviai domisi Lietuvos istorija, taip pat ir partizanų kovų tematika. Yra išleidęs partizaniškų baladžių ir savo dainų rinkinį „Trylika brolių“. Visos dainos jame įkvėptos partizaninio pasipriešinimo Lietuvoje.

Mokėsi Vilniaus Antano Vienuolio vidurinėje mokykloje, baigė lietuvių filologijos studijas Vilniaus universitete. Vėliau studijavo kino režisūrą Tbilisio teatro institute, Jono Meko antologinių filmų archyve Niujorke. 1996 metais V. V. Landsbergis studijavo teatro režisūrą Anglijoje, Lidse surengtuose jaunųjų Europos teatro režisierių kursuose.

Po Nepriklausomybės atgavimo V. V. Landsbergis pradėjo kurti dokumentinius filmus apie iškilias Lietuvos asmenybes. Sukūrė penkiolika dokumentinių filmų ir vieną vaidybinį filmą vaikams „Jonukas ir Grytutė“. Yra išleidęs daugiau nei dešimt knygų vaikams, tris poezijos knygas, sukūręs devynis spektaklius, daugiausiai pagal savo parašytas pjeses.

Šoko ir dainavo Vilniaus universiteto folkloro grupėje „Ratilio“, kartais dainuoja koncertuose vienas ar su žmona Ramune, groja gitara. Yra išleidęs pasakų kompaktinėse plokštelėse, kur jis pats jas skaito ir dainuoja.