Žalčiava

Mitologijos studijoje "Žalčiava" atskleidžiami seniausios Lietuvos religijos - totemizmo, kai garbinti įvairūs gyvūnai, o pagrindinis jų buvo žaltys - apmatai. Remdamasis etimologija, tautosaka, mitologija, filosofija, autorius komparatyvistiniu metodu nagrinėja lietuvių tautos mentalitetą, tikėjimus, neria į tolimiausius klodus naudodamasis viešai prieinamais šaltiniais, bandydamas jų gausoje rasti paraleles. Išvada: Lietuva buvo vandens religijos ir žalčio totemo kraštas.

"Perskaitęs knygos pavadinimą, tikiesi pasinerti į giliausius lietuvių mitologijos klodus, į netikėčiausių senųjų raštų vingius, paįvairintus lietuvių mitologinio paveldo archeologiniais tyrimais. Bet ne... atsiduri lyginamosios kultūros pasaulyje, kur ir Rytų religijos, ir krikščionybė, ir senoji lietuvių religija, ir senos teorijos, ir naujos Mindaugo Peleckio mintys apie Lietuvos vardo kilmę, seniausiąjį lietuvių, o tiksliau prabaltų ir baltų mitologinį klodą, įkūnytą Žalčio pavidalu, randi autoriaus apmąstymus apie istorikus ir jų darbus. Platūs lyginimo horizontai leidžia suvokti, kiek bendrybių yra Žemės kultūrose, be to, šiame bendrumų kontekste sušvinta mintis, kad senoji lietuvių kultūra yra viena ir nepakartojama, o jos sklaida - mūsų dabarties likimas."
Eugenijus Jovaiša, akademikas, archeologas, istorikas