Žaidžiame klases

„Neieškojome vienas kito klajodami, bet žinojome, kad klajodami susitiksime.“

Orasijas Oliveira, argentinietis rašytojas, skausmingai siekiantis perprasti pasaulį ir apčiuopti gyvenimo prasmę, klajodamas po Paryžių sutinka Magę, kuri yra jo priešingybė – spontaniška ir intuityvi. Jie tampa bohemiško Paryžiaus Žalčio klubo, kurį sudaro iš įvairių šalių kilę Paryžiaus menininkai, muzikantai ar šiaip nežinia kuo užsiimantys intelektualai, nariais. Tragiškai nutrūkę Orasijo ir Magės santykiai netikėtai atsikartoja Buenos Airėse, jam susitikus su vaikystės draugu Traveleriu ir jo žmona Talita.

Julio Cortázaras (1914–1984) – sąmonės srauto ir magiškojo realizmo literatūros meistras, daugiausia rašęs poetinius apsakymus ir esė, gimė Belgijoje, gyveno Paryžiuje ir Buenos Airėse. 1963 m. išėjęs romanas „Žaidžiame klases“ sukėlė tikrą kultūrinį perversmą, autorius tapo Lotynų Amerikos literatūros bumo varikliu, darė įtaką kelioms ispanakalbių rašytojų kartoms, įskaitant ir Roberto Bolaño.

Tai ketvirtas atnaujintas lietuviškas leidimas, peržiūrėtas ir gerokai pataisytas vertėjo Valdo V. Petrausko ir redaktorės Dianos Bučiūtės. Pirmasis leidimas lietuvių kalba pasirodė dar 1978 m., prie to, tikėtina, prisidėjo ir Cortázaro gyvenimo draugė Ugnė Karvelis.

„Kai susipažinau su Julio, jis jau buvo parašęs „Žaidžiame klases“. Ta knyga man buvo didysis susitikimas su juo. Ta knyga mane pribloškė. Žinau, visi tvirtina, kad „Klasės“ – jų knyga. Bet, man regis, tai kur kas labiau mano knyga nei didumos žmonių: atvykau į Paryžių tais pačiais metais, kaip ir Julio, tik buvau tada šešiolikos. Tik mažiau matės ir daugiau raudonojo vyno vietoj matės, o gyvenau lygiai taip pat, kaip aprašoma „Klasėse“, toje pačioje epochoje ir toje pačioje geografinėje platumoje. Tais metais mudviejų – Julio ir mano – keliai tikriausiai kryžiavosi tūkstančius kartų.“
Ugnė Karvelis