XVIII amžiaus studijos, T. IX. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Parlamentarizmas. Konstitucija. Visuomenė

Devintasis XVIII amžiaus studijų tomas „XVIII amžiaus studijos, T. IX. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė. Parlamentarizmas. Konstitucija. Visuomenė“ skiriamas Abiejų Tautų Respublikos parlamentarizmo ir visuomenės raidos problemoms aptarti. Straipsniuose apžvelgiama seimelių veikla Augusto III valdymo laikotarpiu, pirmojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo vertinimai, parlamentinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atstovavimas 1784 m. Gardino seime ir kiti klausimai. Pagrindinė knygoje skelbiamų straipsnių dalis skirta Ketverių metų seimo veiklai ir šiame Seime priimtų įstatymų poveikio visuomenei tyrimams. 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija ir 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio garantijų įstatymas (Tarpusavio įžadas) aptariami plačiame geopolitinių ir politinių pokyčių kontekste, įvertinama šių teisės aktų reikšmė. Remiantis palyginamuoju XVIII a. Europos valstybių konstitucijų tyrimu, kvestionuojamas istoriografijoje ir viešojoje erdvėje įtvirtintas 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kaip antrosios pasaulyje ir pirmosios Europoje modernios konstitucijos mitas. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės požiūris į Gegužės 3-iosios konstituciją atskleidžiamas pasitelkus Lietuvos vyriausiosios mokyklos bendruomenės narių laikysenos ir Konstitucijai skirtų viešųjų renginių turinio bei jų meninio apipavidalinimo tyrimus. Kultūros raidos procesai XVIII a. antrosios pusės Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje atskleidžiami remiantis iškilių kultūros lauko asmenybių (Lauryno Gucevičiaus, Pranciškaus Smuglevičiaus ir kt.) veiklos ir kūrybos analize. Pirmą kartą istoriografijoje pristatomas atidus žvilgsnis į P. Smuglevičiaus paveiksluose vaizduojamus mažuosius visuomenės atstovus – vaikus. Skaitytojams atveriamas intriguojantis vaiko vaidmens Apšvietos idėjomis gyvenusioje visuomenėje paveikslas, savitai veikęs Abiejų Tautų Respublikos kultūrinės erdvės dalimi buvusią Vilniaus meninę sceną.