XIX a. lietuvių literatūros antologija (1795-1831), I tomas

Šioje vėlyvosios Apšvietos Lietuvos literatūros antologijoje skaitytojams pateikiamas XIX amžiaus pradžios literatūrinis palikimas. Antologijoje siekta pirmą kartą atverti kalbiniu, žanriniu, estetiniu ir dalykiniu požiūriu išsamesne 1795-1831 m. Lietuvos literatūros panoramą bei sumažinti šio laikotarpio literatūros refleksijoje nuo seno įsitvirtinusį atstumą tarp Lietuvos literatūros tekstų, parašytų skirtingomis kalbomis. Atstumo būta, bet ne tokio, kokį mums sukūrė laiko nuotolis. Dėl to šalia žemaičių kultūrinio sąjūdžio literatūros, tradiciškai sudarančios šio laikotarpio lietuvių literatūros istorijos centrą, siekta atskleisti tuo pat metu funkcionavusių kitakalbių tekstų įvairove. Antologijoje pirmąkart skelbiama nemaža naujų vėlyvosios Apšvietos tekstų vertimų iš lenkų, prancūzų, vokiečių kalbų. Tikimasi, kad atnaujintas lietuvių kalba prieinamų šios epochos tekstų rinkinys, keičiantis turimą literatūrinės panoramos vaizdą, skatins permąstyti Lietuvos literatūros estetinius, taip pat bendruosius kultūrinius reiškinius ir procesus. Antologiją sudaro du tomai: pirmasis yra skirtas grožinei literatūrai, antrasis -humanitarinei raštijai, t. y. filologijos (literatūros teorijos, istorijos bei kritikos, kal-botyros ir kalbos praktikos), folkloristikos, istoriografijos tekstams. Pirmojo tomo įvade aptariama vėlyvosios Apšvietos epochos literatūros situacija, pagrindiniai reiš-kiniai ir kultūros kontekstas; antrajame tome atskirais įvadais nušviečiama Lietuvos humanitarinės, daugiausiai lituanistinės, raštijos sričių padėtis, skelbiamų autorių bei tekstų vaidmuo jų plėtotėje.
Tekstai Antologijai atrinkti laikantis tokiems leidiniams įprasto reprezentaty-vumo principo. Lietuviškai rašiusių autorių palikimo reprezentatyvumo samprata iš esmės yra suformuota ligšiolinėse lietuvių literatūros istorijos studijose, tekstų publikavimo tradicijoje, tad jos ir laikytasi. Atrenkant pirmąkart lietuviškai skel-biamus kitakalbės grožinės literatūros tekstus, negalėjau pasiremti panašiu lituanistiniu tiriamuoju įdirbiu, todėl ši atranka yra kur kas rizikingesnė. Kitakalbių tekstų reprezentatyvumą lėmė ne tik teksto meninė kokybė (dažnai ji nėra išskirtinė) ir kultūrinis poveikis, bet ir tai, ką patys amžininkai laikė reprezentatyviais dalykais. Pavyzdžiui, Ignacijus Sidlovskis, ilgainiui beveik pamirštas rašytojas, laikytas pagrindiniu Vilniaus poetu klasicistu; anuomet ganėtinai populiari buvo Antano Go-reckio, Raimundo Korsako kūryba. Kita vertus, epochos vaizdas nebūtų išsamus ir be paraštinių, nuošalės reiškinių, tokių kaip moterų kūryba (Teklė Božimovskytė-Vhiblevskienė), salonine, albumine poezija (Pranciškus Zatorskis), be mažiau žinomų, bet svarbiomis savo epochos temomis rašiusių autorių (Juozapas Moreliovskis, Leonas Unickis). Jų kūryba liudija vieno ar kito literatūrinio reiškinio, sąmoningumo elementų paplitimo mastą.
Pateikiamais tekstais siekiama atspindėti jų kalbine įvairove. Tekstų parengimo principai išdėstyti 2 tomo pabaigoje („Apie parengimą", „Lietuvių autorių rašytinės kalbos bruožai ir perrašymo dabartinės bendrinės kalbos rašyba principai"). Kiekvieno skyriaus pabaigoje nurodyti skelbiamų tekstų šaltiniai, tomo pabaigoje - tekstų rengėjai. Komentaruose naudojamų santrumpų sąrašai pateikti abiejų tomų pabaigoje. Antrojo tomo skyriuje „Apie autorius" skaitytojai gali susipažinti SU trumpomis Antologijoje skelbiamų rašytojų biogramomis ir pagrindinėmis nuo-rodomis tolesniam skaitymui. Dalis šios Antologijos medžiagos, pirmiausia nauji vertimai (grožinės literatūros, filomatų publicistikos, Ksavero BogUŠo Traktato apie lietimų tautos ir kalbos pradžių ištraukų). 1 tomo įvadas ir atitinkama dalis biogramų buvo paskelbta elektronine mokomąja priemone lietuvių filologijos studentams 2014 m. Vilniaus universiteto leidykloje.
Dėkoju visiems šios Antologijos bendradarbiams - tekstų rengėjams, vertėjams, redaktorėms - tikėjusiems šit) leidinio prasmingumu, nepagailėjusiems laiko, kantriai dirbusiems su tekstais ir sudarytoja.
Už pastabas, naudingus patarimus ir dosnų bendradarbiavimą dėkoju dr. Pavvelui Bukowiecui, dr. Liucijai Citaviciūtei. Virginijui Gasiliūnui. dr. Vitai Ivanauskai-tei-Seibutienei, doc. Dariui Kuoliui, doc. Daliai Dilytei-Staškevičienei, prof. habil. dr. Giedriui Subačiui, dr. Daliai Zaikauskienei ir LITI Naujosios literatūros skyriaus vadovams bei kolegoms, supratingai palaikiusiems ilgame šio leidinio rengimo procese.
Sudarytoja