Viskas, viskas (serija "Paribio istorijos")

"Viskas, viskas" – penktoji "Gelmių" leidžiamos serijos jaunimui "Paribio istorijos" knyga. Šių istorijų veikėjai iš tiesų yra atsidūrę ties riba: gyvenimo ir mirties, vienatvės ir bendrystės, ligos ir išgijimo, meilės ir atstūmimo, pasmerkimo ir atleidimo, nuopuolio ir pakilimo naujam gyvenimui. Riba tarp gėrio ir blogio, šviesos ir tamsos yra slidi, perregima ir vos juntama. Turi gerai įsižiūrėti ir visada atsiminti, jog per gyvenimą reikia žengti labai atsargiai – nesužeidžiant, nepaminant kito, ištiesiant ranką ir pakišant petį, nes niekada nežinai, kada pats balansuosi ant savosios bedugnės krašto.

Madlina Vitjė kenčia nuo reto genetinio susirgimo – alergijos išoriniam pasauliui. Ji tokia alergiška, kad per visą gyvenimą nėra peržengusi namų slenksčio. Gyvena susitaikiusi su esama padėtimi, kol kaimynystėje įsikuria jaunuolis Atlanto vandenyno akimis. Tarp jų užsimezga pažintis, perauganti į sudėtingą romaną. Romaną, kuris sukels abejonių, ar Madlina išties yra ligonė. Gal serga ne ji? Gal veikiau jos mama, patyrusi kraupią netektį, kai girto vyro vairuojamas sunkvežimis užmušė jos sutuoktinį ir sūnų – Madlinos tėtį ir brolį. Ši tragedija taip sukrėtė moterį, kad ji ryžosi visomis išgalėmis saugoti dukrą, ją "susargdinti" ir neišleisti jos iš namų.

"Viskas, viskas" - tai knyga apie mamą ir dukrą, apie pirmąją meilę, kuri atveria pasaulį, riziką ir ryžtą išsiveržti iš savojo kiauto, kad įrodytum, jog iš tiesų gyveni.

Nicola Yoon – jauna autorė, gyvenanti Los Andžele. Šiuo drebutiniu romanu "Viskas, viskas" ji pelnė kritikų ir skaitytojų dėmesį ne tik savo šalyje, bet ir užsienyje. Jai pranašaujama didelės rašytojos ateitis. Romanas lyginamas su garsiojo amerikiečių rašytojo Johno Greeno knyga "Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos".

IŠTRAUKA

BALTAS KAMBARYS

Esu PERSKAIČIUSI KUR KAS DAUGIAU KNYGŲ NEI jūs. Kad ir kiek būtumėt perskaitę. Aš perskaičiau daugiau. Patikėkite. Turėjau laiko.

Mano baltame kambaryje, priešais baltas sienas, spindinčio baltumo lentynose knygų nugarėlės - vienspalvės. Visos knygos naujitelaičiais kietais viršeliais - minkšti, padėvėti, bakterijom knibždantys viršeliai man netinka. Jos pasiekia mane iš Išorės, nukenksmintos, vakuuminėse plastiko pakuotėse. Norėčiau pamatyti mašiną, kuri tai daro. Įsivaizduoju, kaip kiekviena knyga slenka balta konvejerio juosta, stabteli baltuose stačiakampiuose, kur baltos robotų rankos valo, gramdo, purškia ir kitaip sterilizuoja, kol ji tampa užtektinai švari atkeliauti pas mane. Kai gaunu naują knygą, pirmas mano darbas būna išlupti ją iš pakuotės, pasinaudojant žirklėmis ir nesyk nusilaužiant nagą. Antra užduotis - ant titulinio lapo užrašyti savo vardą.

Madlinos Vitje nuosavybė

Nežinau, kodėl taip darau. Čia daugiau nėra jokio kito žmogaus, išskyrus mamą, kuri visai neskaito, ir mano auklę Karlą, kuri neturi kada skaityti, nes visą laiką stebi mano kvėpavimą. Lankytojų sulaukiu retai, taigi skolinti knygų neturiu kam. Neturiu kam priminti, jog pamiršta knyga jo ar jos lentynoje priklauso man.

Atlygis suradus (pažymėti visus tinkančius variantus):

Šis sąrašas užima man daugiausia laiko, ir sulig kiekviena knyga jis kitoks. Kartais variantai fantastiški:

Piknikas su manimi (Madlina) žiedadulkių pilnoje pievoje su aguonomis, lelijomis ir bekraščiais serenčių plotais po vaiskiai žydru vasaros dangum.

Arbata su manimi (Madlina) švyturyje, Atlanto vandenyno vidury, taifūno centre.

Plaukti po vandeniu su manimi (Madlina) nuo Molokini kraterio pasižiūrėti havajiečių nacionalinės žuvies - Humuhumunukunuknapua'a.

Kartais variantai paprastesni:

Nueiti su manimi (Madlina) į naudotų knygų knygyną.

Pasivaikščioti su manimi (Madlina) aplink kvartalą ir atgal.

Trumpas pokalbis su manimi (Madlina) apie ką tik norite, ant mano baltos kušetės, mano baltame miegamajame.

Kartais atlygis tiesiog toks:

Aš (Madlina).